Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/339
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Kublickienė, Lilija
Title: Vyriškumas kriminalinėje subkultūroje ir nuteistųjų resocializacijos galimybės
Other Title: Masculinity in a criminal subculture, and the possibilities of inmate resocialization
Is part of: Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2014, nr. 5(3), p. 35-56
Date: 2014
Keywords: Hegemoninis vyriškumas;Kriminalinė subkultūra;Hegemonic masculinity;Criminal subculture
Abstract: Kriminologijos tyrimuose aiškinant vyriško nusikalstamumo ir smurto ištakas bei priežastis dažnai remiamasi maskuliniškumu kaip socialiniu konstruktu. Vyrų polinkis nusikalsti siejamas su hegemoninio vyriškumo konstravimu, akcentuojant socialinį jo destruktyvumą. Hegemoninio vyriškumo, hipervyriškumo vertybių dominavimas aktualus tiriant kalėjimo aplinką, kuri sudaro sąlygas kriminalinės subkultūros vertybių ir elgesio normų įsitvirtinimui. Tai tiesiogiai siejama su nuteistųjų desocializacija, recidyviniu nusikalstamumu. Straipsnyje siekiama pagrįsti, kad baudžiamųjų įstatymų griežtinimas turi tik ribotą poveikį arba iš viso neturi poveikio realiam nusikalstamam elgesiui, kad įkalinimas nesprendžia nei nusikalstamumo, nei kitų socialinių problemų, atvirkščiai, sukuria jų dar daugiau. Argumentuojama nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos svarba kaip veiksminga alternatyva įstatymams ir bausmėms griežtinti. Kriminalinės subkultūros paplitimas įkalinimo įstaigose vertinamas kaip vienas svarbiausių barjerų, siekiant socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslų. Remiantis pataisos namų darbuotojų (ekspertų) interviu medžiaga, atskleidžiama Lietuvos pataisos namuose paplitusi kriminalinė subkultūra ir jos reikšmė formuojamam „vyriškumo“ supratimui, siekiama nustatyti, kokiu laipsniu įkalinimo įstaigose taikomos socialinės reabilitacijos ir resocializacijos priemonės turi įtakos kriminalinės subkultūros prevencijai. Išanalizavus tyrimo duomenis, daroma išvada, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose nepakankamai dėmesio skiriama specialioms socialinės reabilitacijos priemonėms, skirtoms tikslingai kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijai. Įkalinimo įstaigų darbuotojų imunitetas kriminalinės subkultūros poveikiui nepakankamas, dažnai kriminalinė subkultūra suvokiama kaip natūralus reiškinys, su kuriuo beprasmiška kovoti. Taip pat nustatyta, kad trūksta tikslingai į sociopsichologinę korekciją nukreiptų programų, o privalomos socialinės reabilitacijos programos vykdomos gana formaliai ir turi nepakankamą korekcinį poveikį.
In the field of criminology studies interpretations of the origins and reasons of male crime and violence are often based on masculinity as a social construct. Men’s predisposition to commit crimes is associated with the construction of „hegemonic“ masculinity and its social destructiveness. The dominance of hegemonic masculine or hypermasculine values is relevant to the investigation of prison environment that creates preconditions for the adoption of criminal value systems and engagement in asocial behavior. This criminal subculture is directly related to the convicts desocialisation and recidivism (repeated offences). The article supports the idea that the reinforcement of penal laws has only a limited or no effect on the actual criminal behavior. Incarceration does not solve either crime or social problems; on the contrary, it only creates them. The arguments about the importance of inmates’ social rehabilitation and resocialization as an effective alternative to more punitive laws and severe punishment are presented in the article. The prevalence of criminal subculture in prisons is seen as one of the cardinal barriers to the goals of social rehabilitation and resocialization. Analyzing semistructured interviews with the employees of the Lithuanian correctional houses, the article demonstrates the specificities of criminal subculture in the Lithuanian prisons and its implications on the concept of masculinity. It also attempts to determine how applied social rehabilitation and resocialization programs could affect the prevention of criminal subculture. The empirical data enable the author to conclude that the personnel of the Lithuanian correctional houses pay insufficient attention to social rehabilitation programs that specifically focus on prevention of the manifestations of criminal subculture. Furthermore, the personnel lack immunity to the influence of the criminal subculture: they often perceive criminal subculture as a natural phenomenon difficult to resist. There also exists a lack of programs specifically designed for socio-psychological correction, and compulsory social rehabilitation programs are carried out rather formally with little corrective effect.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/339
http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.3.2
https://hdl.handle.net/20.500.12259/339
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2014, nr. 5(3)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

59
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

150
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.