The Kashubian pilgrimage to Jasna Góra, as a manifestation of Christocentric Marian piety
| Author |
|---|
Perszon, Jan |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2008 | 28(56) | 187 | 201 |
This article describes the phenomenon of the Kashubian Pilgrimage from the Hel Peninsula to the Jasna Góra shrine against the wide historical background of the Polish pilgrimage tradition. The first chapter shows the current theology of pilgrimage, which finds its reflection in the official doctrine of the Church, and the development of the Catholic theology of shrine. The second chapter focuses on Polish tradition of pilgrimage to the Jasna Góra shrine from its beginnings in 1382 till the present. The third part discusses the Kashubian Pilgrimage, its origins, religious and ascetic program and its social significance.
Straipsnyje kaip lenkiškos piligrimystės tradicija aprašoma kašubų piligrimystė iš Helio pusiasalio į Jasna Góra šventovę. Pirmajame skyriuje nagrinėjama šiuolaikinė piligrimystės teologija, atsispindinti oficialiame Bažnyčios mokyme ir katalikiškos šventovės teologijos raida. Antrajame skyriuje nagrinėjama piligrimystės į Jasna Góra lenkiškoji tradicija, prasidėjusi 1382 m. ir besitęsianti iki šių dienų. Trečiajame skyriuje analizuojama kašubų piligrimystė, jos kilmė, religinė ir asketinė jos programa bei socialinė reikšmė. Straipsnyje parodoma piligrimystės svarba šiuolaikinėje Katalikų Bažnyčioje. Piligrimai vyksta į vietas, vadinamas šventovėmis. Kurį laiką slopinta racionalizmo ir neteisingo Biblijos aiškinimo, ši katalikiškojo pamaldumo forma išgyvena atgimimą. Reikia pabrėžti, kad šventovės ir piligrimystės teologija Katalikų Bažnyčioje buvo plėtojama nuo XX a. antrosios pusės. Šiuos svarstymus pagreitino Jono Pauliaus II pontifikatas, ypač 2000 metų jubiliejus. Pirmąkart istorijoje katalikiškoji doktrina atkreipė dėmesį į vadinamąjį liaudies pamaldumą, kuris iki tol laikytas Bažnyčios ortodoksiškumo ženklu. Šį atradimą lydi teologiškai apmąstyta šventovė ir piligrimystė bei teisingas jų formavimas (biblinis, liturginis-sakramentinis, asketinis, teologinis, pastoracinis, moralinis). Labai svarbu suprasti ir patirti Kristaus Motinos, kaip padėjėjos savo Sūnaus darbe, vaidmenį. Lenkų pamaldume šešis šimtmečius ypatingą vietą užėmė Jasna Góra šventovė. Šimtmečiais Częstochowos vietovėje garbinama Marija stiprino ir ugdė kultūrinį bei religinį kartų identitetą. XIX ir XX a. paplito masinė piligrimystė pėsčiomis. Taip atsirado kašubų piligrimystė. Ji taip pat sietina su keliavimu pėsčiomis į Swarzewo, Sianowo Wejherowo šventoves. Atrodo, kad ši piligrimystė pateisina moderniosios teologijos suformuotus pastoracinius lūkesčius, keliamus piligriminiam judėjimui. Ši piligrimystė garsina pamaldumą Marijai, gerbiantį kristocentrinį ir bažnytinį principą. Kartu tai tampa ir patriotizmo mokykla.