Ecumenical aspects of Marian devotion in the 18th century Catholic hymnals of Curlandia

Abstract

The catholic community of Curlandia got its own hymnal and prayer book “Katholischka Mahzibu, Luhgschanu un Dseesmu Grahmata” in 1733, edited by baron Wilhelm Heinrich Lieven, with the following reprints in 1755, 1766 un 1837. Before the appearance of the above-mentioned hymnal, the Catholics of Curlandiaia used the hymnals that were common for all Latvian speaking catholic communities – “Geistliche Catholische Gesange” (1621) and “Cantiones Spirituales” (Vilnius 1673), both by the writer Georg Elger SJ, resident at the Jesuit College of Dünaburg (Daugavpils). Two thirds from the total of around 100 hymns in his collection were translations from Latin, and among them there were a significant number of the most popular Marian hymns. In the new hymnal the percentage of the hymns of Latin origin was reduced tenfold since the largest part of the hymnal constitutes the translations of German corals, adopted from the Lutheran hymnals that were in use in Curlandiaia and Livonia. The paper deals with the analysis of the question why such a small number of Marian hymns from the previous hymnals remained in the hymnal that was intended for the daily use of the catholic peasants in Curlandia.

1733 m. buvo išleistas Kuršių katalikų bendruomenei skirtas giesmynas ir maldynas „Katholischka Mahzibu, Luhgschanu un Dseesmu Grahmata“, redaguotas barono Wilhelmo Heinricho Lieveno. Šis giesmynas pakartotinai buvo išleistas 1755, 1766 ir 1837 metais. Prieš pasirodant minėtam giesmynui, Kuršių katalikai naudojo latvių katalikų bendruomenėse paplitusį giesmyną „Geistliche Catholische Gesange“ (1621) ir „Cantiones Spirituales“ (išleistą Vilniuje, 1673), abu šiuos giesmynus parašė Georgas Elgeras SJ, Daugpilio Jėzuitų kolegijos rezidentas. Du trečdaliai iš maždaug 100 jo pateiktų giesmių yra išverstos iš lotynų kalbos, didžiąją jų dalį sudarė populiariausios giesmės Marijai. Naujajame giesmyne lotyniškos kilmės giesmių skaičius sumažėjo dešimteriopai, jų vietą užėmė vokiškų choralų vertimai, paimti iš liuteroniškų giesmynų, vartotų Kuršiuose ir Livonijoje. Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kodėl tiek mažai giesmių Marijai iš ankstesnių giesmynų pateko į giesmyną, kurį kasdien naudojo Kuršių katalikai valstiečiai.