Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33760
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Eriksson, Petra
Title: Applied building conservation: between theory and practice
Other Title: Pastatų taikomasis konservavimas – tarp teorijos ir praktikos
Is part of: Meno istorija ir kritika, 2005, nr. 1, p. 156-158
Date: 2005
Keywords: Cultural property;Kultūros vertybės;Buildings;Building conservation;Pastatai;Pastatų konservavimas
Abstract: The aim of the education in applied building conservation at the University of Gotland is to give students both practical and theoretical knowledge. The studies here are rooted in acknowledging the fact that the traditional knowledge of crafs became a lost value and an unused possibility in that sense. By introducing practice (field work) into academic studies, we could focus on theoretical problems and issues in a new way; on the other hand, a range of theoretical subjects and knowledge are key to understanding what building conservation is in practice. We need to focus on the gap between theory and practice in order to develop this discussion. This is not a new issue but it is still a long way to go before we reach our goals whereby theory and practice are valued at an equal level in higher education in Sweden. Moreover, we need to aim at gaining more sophisticated knowledge by combining and integrating theory and practice. The task of bridging the gap between theory and practise still lies in the hands of students. As teachers, we cannot give all the answers to students but we can provide them with opportunities of investigating this gap during the course of applied building conservation program, which lasts for three years. This concern is one of the cornerstones of the education in applied building conservation. We are still in the process of developing this area in order establish a good base for applied building conservation in the future.
Gotlando universiteto pastatų taikomojo konservavimo kurso tikslas – suteikti studentams tiek praktinių, tiek teorinių žinių. Tradicinių amatų patirtis yra tapusi prarasta vertybe ir tam tikra prasme neišnaudota galimybe. Įdiegus praktiką (praktinį darbą) į akademinį mokymąsi, iš naujo susitelkta į teorijosproblemas ir ginčijamus klausimus. Kita vertus, teorijos dalykai ir teorijos išmanymas tebėra svarbūs praktiniam pastatų konservacijos supratimui. Tarpdiscipliniškumas – susiformavusio paveldo suvokimo raktas. Turimas omenyje tradicinių aukštojo mokslo teorinių dalykų ir įvairaus praktinio išmanymo (tyliojo išmanymo) tarpdiscipliniškumas. Būtina stengtis, kad teorija ir praktika veiktų kartu tolesnio pažinimo labui ir galiausiai teiktų daugiau supratimo apie mūsų aplinką. Pastatų konservavimo specialistas privalo gerai pažinti tokias įvairias sritis, kaip statybos tradicijos, architektūros istorija, pastatų konstrukcija, statybos medžiagos ir jų reakcija į skirtingas aplinkybes. Taip pat būtina išmanyti apie gyvenamąsias sąlygas toje epochoje, kai statinys statytas, ir laikotarpį, kuriuo juo naudotasi. Labai svarbu sugebėti perskaityti pastatą arba susiformavusią aplinką. Tai daugiausia teorinis pažinimas, įgyjamas tradiciniuose architektūros kalbos ir istorijos, statybos tradicijų, statybos technikos, medžiagų mokslo ir pan. kursuose. Praktinė amatų patirtis eina iš kartos į kartą daugmaž be jokių rašytinių dokumentų. Deja, didelė dalis tradiciniam akademiniam mokslui nepriklausiusio patyrimo prarasta. Gotlando universitete praktiniams kursams šiandien vadovauja kvalifikuoti amatininkai, bendradarbiaujantys su kitais universiteto dėstytojais. Svarbi patirtis įgyjama, kai teorija teigia viena, o praktika – kita. Taip viltingai kuriamas procesas, kuriame studentai patys turi ieškoti atsakymų. Erdvę tarp teorijos ir praktikos kartais užpildo meninė pastatų konservavimo dalis, kurią Aristotelis vadino mokslo menu. Tai ne vien įgudusio amatininko tylusis išmanymas arba patyrusio pastatų konservavimo architekto išmanymas. Tai kurt kas daugiau. Tai erdvė, kurioje galima jungti skirtingus pažinimo būdus ir paversti juos būsimo pastatų konservavimo darbų priemonėmis. Šioje erdvėje naudojamasi savo patirtimi, savo teisingais sprendimais ir savo intuicija. Mano nuomone, ši vertybė prarasta mūsų sukurtojo paveldo priežiūroje. Šia erdvę mes stengiamės užpildyti, vesdami pastatų konservavimo mokslą abiem – ir teorijos, ir praktikos – keliais. Kartu šią erdvę mes kartais paliekame atvirą, kad studentai galėtų ją užpildyti būsimojo profesinėje veikloje – pastatų konservavime.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/33760
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33760
Appears in Collections:Art History & Criticism / Meno istorija ir kritika 2005, nr. 1

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

10
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

12
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.