Taikymo funkcija H. G. Gadamerio filosofinėje hermeneutikoje: pažinimo normatyvumas

Abstract

Straipsnyje tiriama viena svarbiausių Gadamerio filosofinės hermeneutikos sąvokų – hermeneutinis supratimas, kuris yra ne tik specifinis humanitarinių mokslų metodas, bet ir visą žmogiškąjį supratimą apskritai sąlygojanti struktūra. Dėmesys sutelkiamas į esminius šio supratimo sandus – unikalų hermeneutinio supratimo normatyvumą, kuris naujai tematizuoja ir esminį bet kokio žmogiškojo pažinimo kognityvumą, bei jų abiejų tarpusavio santykius. Aptariamas pažinimo normatyvumo aspekto vaidmens ne tik hermeneutiniame Gadamerio supratime, bet ir visoje žmogiškojo mąstymo apskritai sampratoje įvertinimo adekvatumas ir jo pasekmės bet kokiai epistemologinei teorijai, mėginama atskleisti normatyvumo reikšmę hermeneutiniam supratimui ir aprašyti svarbiausius tradicinį žmogiškojo pažinimo apskritai supratimą ištinkančios transformacijos aspektus.

One of the most important concepts of Gadamer’s philosophical hermeneutics – hermeneutical understanding that is not only the specific method of humanitarian sciences, but the structure that conditions all human understanding in general – is investigated in the article. Attention is focused on the essential components of this understanding – unique normativity of hermeneutical understanding, that newly thematizes cognitivity which is essential to any human cognition together with their mutual relationship. Adequacy of evaluation of the role that aspect of normativity plays not only in Gadamer’s hermeneutical understanding but also in the conception of all human thinking in general both with its consequences to any epistemological theory are explored; the influence of normativity to hermeneutical understanding is revealed and the most important aspects of the transformation that traditional conception of human cognition in general undergoes are described.