A disobedient provocateur. Polish alternative theatre in a breakthrough

Abstract

In Poland after the World War II the increasing socio-political conflicts and pressure were accompanied by the apparent gradual process of changes in social awareness, especially as far as young people were concerned. It facilitated (especially after 1968) the formation of the social movement which noticed the unbearable discrepancy between official slogans and daily reality: duality of values in social, political and cultural life, evident bias against intellectuals (especially manifested towards the youngest educated generation), the general debasement of material standards and the increasing threat to life prospects.

Aštuntajame dešimtmetyje Lenkijos studentų ir alternatyvusis teatras protestavo prieš visą pasaulį, ir jo moralinė laikysena aiškiai skyrėsi nuo oficialiosios kultūros pozicijų. Tačiau pirmiausia šis teatras buvo būdas suvokti moralinės krizės mastą ir į ją reaguoti. Devintajame dešimtmetyje Lenkijoje įvyko daug svarbių sistemos pokyčių. Alternatyvusis Lenkijos teatras, visada buvęs savotiškas socialinių ir politinių nuotaikų barometras ir pokyčių katalizatorius, atsidūrė naujoje situacijoje. Po 1989-ųjų metų daugelis žmonių atmetė šį teatrą teigdami, kad jis negali pasakyti nieko naujo. Nuo devintojo dešimtmečio pabaigos jaunosios kartos atstovai vėl ėmė neigiamai vertinti politinį savo šalies gyvenimą ir ideologiškai atmetė aiškias, paprastas, „juodai baltas“ schemas ir naivų tikėjimą, kad visos problemos bus išspręstos, kai tik blogąją politinę sistemą pakeis naujoji sistema. Politinių manifestacijų banga išreiškė nepritarimą naujoms socialinio ir politinio gyvenimo patologijoms. Straipsnyje analizuojama kaip keistėsi alternatyviojo teatro vaidmuo permainų laikais, parodoma kaip palaipsniui buvo atsisakytą anksčiau dominavusių simbolių ir teatrinės ekspresijos patoso o svarbiausia tema tapo ateities klausimas, nerimas dėl ateityje laukiančių permainų pobūdžio ir pasekmių.