New theatre of the 21st century
| Author |
|---|
Kase, Dagmar |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2006 | 2 | 72 | 75 |
The ground for this article is technology that is subordinated by our wish to explore human being and the world, and theatre that doesn’t necessarily need theatre halls and that spreads outwards the word. Michael Huxley and Noel Witts write in their book The Twentieth-Century Performance Reader that technology has created a new vision of the world, and theatre can now be expected to deal with the complex treatment of complex subjects, and of complex responses to 20th century life.
Teatras ištisus amžius kuriamas pasitelkus technologiją, filosofiją, skirtingus teksto panaudojimo būdus, fizines raiškos priemones ir pan. Taip patvirtinama M. McLuhano mintis, kad medija yra priemonė, priverčianti kultūrą veikti, o žmogų mąstyti. Galima pastebėti, kad teatras, kaip savosios eros ženklas, yra apimtas sąstingio ne vien Estijoje. Teatro istorija liudija, kad spektaklis turi išlaikyti pusiausvyrą tarp intelektualaus vaidinimo ir pasilinksminimo. Atrodo, kad naujosios teatro formos, pvz., interaktyvusis teatras, telematinis teatras, dvimatis kibernetinis spektaklis, IRC drama ir pan. tokią pusiausvyrą išlaiko. Straipsnyje pristatoma 10 spektaklių, kuriuose vienaip ar kitaip yra panaudojamas internetas. Autorė skiria tris pagrindinius internetinės erdvės funkcionavimo spektaklyje būdus: internetas yra naudojamas kaip įrankis įvairiuose spektakliuose, tyrinėjančiuose realybės ir virtualios realybės santykį; internetas funkcionuoja kaip išvestis teatre, kuri panaudoja virtualumą, kad taptų vienu metu mechaniškas, žmogiškas ir teoriškas; internetas naudojamas kaip įrankis ir kaip išvestis teatre, kur aplinka yra laikoma svarbesne už erdvę. Naujasis teatras tęsia senojo teatro tradicijas pasakodamas reikšmingas istorijas apie žmonių santykius ir visuomenės problemas. Tačiau pats procesas atsidūrė mūsų laikų komunikacijos lygmenyje tuo patvirtindamas, kad teatras nėra atskirtas nuo visuomenės, bet veikia tarsi globalus žaismingas įrankis, siejantis skirtingus šiandieninės eros komponentus. Ar naujasis teatras liks utopija, ar ne, gali nulemti tik pats teatras ir publika.