Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33697
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Jelewska-Michas, Agnieszka
Title: Inspiration from Edward Gordon Craig in Tadeusz Kantor and Józef Szajna’s artistic theories
Other Title: Edwardo Gordono Craigo įtaka Tadeuszo Kantoro ir Józefo Szajnos meninėms teorijoms
Is part of: Meno istorija ir kritika, 2006, nr. 2, p. 80-87
Date: 2006
Keywords: Theatre history;Teatro istorija;Artistic theory;Edward Gordon Craig;Tadeusz Kantor;Józef Szajna;Meninė teorija
Abstract: "Have you ever noticed that in theatrical life there come long, torturing periods of inactivity during which there appear no new and talented writers on the horizon, no actors, and no stage directors? And then suddenly, unexpectedly, nature spews forth a whole theatrical troupe and adds to it out of its bounty a writer and a stage director, who, all together, create that wonder, an epoch in the theatre. [...] And there appear the inheritors of the great men who created the epoch. They accept the tradition and bear it to the next generation. But tradition is capricious, it takes on strange forms, just like the blue birds of Maeterlinck, and becomes a trade, and one seed of it, the most important one, retains life till the new rejuvenation of the theatre, which takes the inherited seed of the great eternal and creates its own and new eternal.” This fragment from My life In Art by Constantin Stanislavski, although it is written in a lofy style (which is usually very common for such memoirs, when flashes of memory are frequently idealised), pinpoints two interesting aspects connected with the process of constructing theatre tradition.
Edwardo Gordono Craigo kūryba ypač svarbi XX a. teatro raidai: jo straipsniai vis dar tebeskaitomi, o kai kurios meninės idėjos tebenaudojamos. Įdomu tai, kad nors jo vizija niekada nebuvo visiškai įgyvendinta teatro praktikoje, ji įkvėpė daugelį menininkų, bandžiusių susieti ją su savo istorine, socialine ir politine situacija. Craigo modelis pasižymi ypatingu teatrinės realybės ir metafizikos jungimu, o jo nevienareikšmiškas pobūdis leidžia menininkams siūlyti savo novatoriškas interpretacijas. Tiek Tadeuszo Kantoro, tiek Jozefo Szajnos teatrinėse vizijose galima rasti kai kurias Craigo idėjas, permąstytas ir perdirbtas. Žinoma, netgi turėdami sąsajų su Craigu, Lenkijos menininkai remiasi savo teatro istorija, o jų menas nurodo daugybę skirtingų kontekstų. Įdomu pažvelgti, kokiu būdu utopinė Craigo vizija transformuojama, kai ji siejama su teatro koncepcijomis, besiremiančiomis Lenkijos istorija ir nauju avangardiniu mąstymu. Beieškančiam Craigo „sėklų“ tyrinėtojui atsiveria kaprizingos, nepastovios tradicijos procesas, dinamiškas ir galintis pakeisti pirminę sąvokų, idėjų, sampratų reikšmę ir jų taikymą naujuose estetiniuose, istoriniuose ir egzistenciniuose kontekstuose. Šiame straipsnyje bandoma atskleisti, kaip utopinė G. Craigo vizija veikė meną, labai artimai susijusį su Lenkijos istorija ir vietiniais socialiniais bei estetiniais kontekstais.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/33697
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33697
Appears in Collections:Art History & Criticism / Meno istorija ir kritika 2006, nr. 2

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

23
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

20
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.