Please use this identifier to cite or link to this item:
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Teologija / Theology (H002)
Author(s): Grickevičius, Artūras;Vasiliauskaitė, Aušra
Title: Kauno seserų benediktinių vienuolyno pertvarka 1918–1926 m. [II d.]
Other Title: The reform in the convent of the Benedictine sisters of Kaunas from 1918 to 1926
Is part of: Soter : religijos mokslo žurnalas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 31 (2009)
Extent: p. 111-124
Date: 2009
Keywords: Seserys benediktinės;Vienuolynai;Pertvarka;Benedictine sisters;Convents;Reform
Abstract: Dviejų dalių straipsnyje nagrinėjama Kauno seserų benediktinių vienuolyno pertvarka. Tai gali padėti pažinti praeitį ir geriau suprasti dabartinę šios bendruomenės būklę. Seserys daugiau negu 50 metų laiko savo bendruomenę apaštalinio gyvenimo būdo, vyskupijos teisių vienuolija. Vis dėlto Vatikano pašvęstojo gyvenimo kongregacijos laiškai šią vienuoliją įvardija kaip popiežiškosios teisės, t. y. kontempliatyvaus gyvenimo, vienuolyną. Tad kokių teisių vienuolija tuomet yra ir kokį gyvenimo būdą seserys turėtų gyventi? Šios problemos priežastis ir pradžia – 1918–1926 m. pertvarka. Ji analizuojama istoriniu, regulos, teisiniu, seserų suvokimo požiūriais, kad būtų galima suprasti šiandieninę vienuolyno būklę ir seserų poziciją nagrinėjamais klausimais
The Act of Independence of Lithuania signed in 1918 brought an air of confusion to the Convent of the Bene-dictine Sisters of Kaunas, which had just recovered after the czarist persecution. The Sisters of Polish descent that made up the majority in the community had no concern to turn the convent into the hearth of Lithuanian culture. In 1919, due to the escalation of national relations, the convent was visited by bishop Karevičius. His visit marked the initial stage of the convent’s political-material reform. The discontent Polish sisters complained to the Holy See and in 1920 the convent was already under irrevocable papal jurisdiction. Therefore, the community of diocesan rights became that of papal rights with a corresponding closure. Under the visitator A. Ratti, when the Polish nuns opposed the establishment of a Lithuanian school at the convent, the conflict came to a sharper point. Later, under the visitator A. Zecchini, the issue concerning Lithuania, attracted the attention of some other European countries, as well. Consequently, it was decided to eject the Polish nuns who settled in Kolainiai in 1924. Then papal delegate archbishop Jurgis Matulatis com-mences the second, i.e. monastic-spiritual stage of the reform. In Vatican the convent was entitled as congrega-tion, whereas in Lithuanian records it existed as convent. The change of the title does not, however, result in the change of jurisdiction. The Congregation of St Scholastica (USA), the Constitution of which was adopted by the Benedictine Sisters of Kaunas, is that of papal rights. The responses of the present day Benedictine Sisters of Kaunas to the questionnaire reveal that the reform of Jurgis Matulaitis resulted in the annulment of the papal closure and the reestablishment of the diocesan rights. [...]
Affiliation(s): Katalikų teologijos fakultetas
Teologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science 2009, nr. 31(59)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.24 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

checked on Aug 17, 2019


checked on Aug 17, 2019

Google ScholarTM


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.