| Abstract: | “Ateneum Kapłańskie” is the oldest Polish theological magazine published since 1909 by the Seminary of Włocławek scholar environment. Karol Wojtyła belonged to the group of its faithful authors since 1950 until he was elected the Pope. For him, “Ateneum Kapłańskie” was something more than the place where his writings had been published. He felt jointly responsible for its shape and actually had influence on the subject area of some issues, which at that time significantly moulded the thinking of a considerable part of Polish priests and in a way the Church in Poland. Among Karol Wojtyła’s articles that appeared in print in “Ateneum Kapłańskie” some pieces of writings are considerably important. They are devoted to love, marriage and family. Their analysis makes it possible to trace the development of his thought as a gradual project realisation not only of philosophical and theological character, but primarily pastoral that concerns such significant human and Christian dimensions of life as marriage and family life. Karol Wojtyła’s reflection on marriage and family is rooted in his priestly experience and is a deep and original answer to the pressing pastoral and human needs of his and our time. The crux of his mental pivot as a philosopher and theologian who tries to answer the challenges put by the contemporary marital and family crisis and by the young adults’ doubts, who he had accompanied as a priest and a friend, is the anthropology of the person. According to Wojtyla, the erroneous utilitarian, empirical and subjective conception of man lies as a final dimension on the basis of contemporary marital crisis which affects not only the institution but also the sacrament of marriage. Using the philosophical notion of a human person and the theological vision of a man created in the image and likeness of God, the author of “Love and Responsibility” in a novel way portrays the size and beauty of vocation for love, the nuptial love based on selfless gift of oneself. It reaches its peak in the sacrament of matrimony and communion of persons, communio personarum. He perceived family as an irreplaceable, not only in function of procreation, but also as its personalistic and communal function, making it possible to mature human personality and create truly personal relationships.
Karol Wojtyła’s writings published in “Ateneum Kapłańskie” represent the maturing certificate of remarkable and riveting project of marital and family theology, which found its culmination in “Theology of the Body” of Pope John Paul II. The project, which has opened horizons not only in philosophical and theological thinking about marriage and family, yet responding to pastoral needs allowed and still allows many people uncover the real and the deep meaning of the marriage and the family. Such people strive to realise Karol Wojtyła’s vision and to live up to his ideals.
„Ateneum Kapłańskie“ yra seniausias Lenkijos teologijos žurnalas. Nuo 1909 m. jį spausdina Włocławeko seminarija. Karolis Wojtyła buvo nuolatinis žurnalo autorius nuo 1950-ųjų iki kol tapo popiežiumi. „Ateneum Kapłańskie“ K. Wojtyłai reiškė daugiau nei leidinį, spausdinusį jo straipsnius. K. Wojtyła jautėsi atsakingas už „Ateneum Kapłańskie“ kryptį ir darė įtaką svarstant kai kuriuos klausimus, kurie tuo metu formavo daugelio Lenkijos kunigų mąstymą ir Lenkijos Bažnyčią apskritai.
Ypač svarbūs K. Wojtyłos „Ateneum Kapłańskie“ spausdinti straipsniai meilės, santuokos ir šeimos tema. Šių publikacijų analizė gali padėti suprasti, kaip kito K. Wojtyłos požiūris į žmogiškąjį ir krikščioniškąjį santuokos ir šeimos gyvenimą ne tik filosofinės, teologinės, bet visų pirma pastoracinės tematikos straipsniuose. K. Wojtyłos kunigystės patirtis turėjo įtakos jo svarstymams apie santuoką ir šeimą, skatino giliai ir naujoviškai reaguoti į to meto ir šiandienos pastoracines bei žmogiškąsias aktualijas. Kaip filosofas ir teologas, K. Wojtyla susikoncentruoja ties asmens antropologija, taip bandydamas atsiliepti į šiuolaikinius santuokos, šeimos, jaunimo (buvęs jiems kunigu ir draugu) iššūkius. Anot K. Wojtyłos, klaidinga utilitaristinė, empirinė ir subjektyvistinė žmogaus samprata lėmė šiuolaikinę santuokos krizę, kuri turi įtakos ne tik santuokos institucijai, bet ir Santuokos sakramentui. Naudodamasis filosofine žmogaus samprata ir teologine žmogaus, sukurto pagal Dievo atvaizdą, vizija, „Meilės ir atsakomybės“ (“Love and Responsibility”) autorius romano forma vaizduoja meilės pašaukimo grožį ir nesavanaudišką vedybinę meilę. Ją apvainikuoja Santuokos sakramentas ir asmenų bendrystė, communio personarum. K. Wojtyła suvokė šeimos svarbą ne tik dėl prokreacinės, bet ir dėl asmenų bendrystės funkcijos. Šeimoje gali bręsti asmenybė, kuriami tikri asmeniniai santykiai.
K. Wojtyłos publikacijos „Ateneum Kapłańskie“ liudija bręstančią santuokos ir šeimos teologiją. Ji geriausiai atskleista popiežiaus Jono Pauliaus II veikale „Kūno teologija“ (“Theology of the Body”). Ši tema ne tik paskatino filosofinius ir teologinius svarstymus apie santuoką ir šeimą. Atsiliepimas į pastoracijos aktualijas daugybei žmonių atskleidžia tikrąją santuokos ir šeimos prasmę. Šie žmonės tam tikra prasme stengiasi realizuoti santuokos ir šeimos reikšmę, kai remiasi K. Wojtyłos vizija kasdieniame savo gyvenime. |
