Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33638
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Menotyra / History and theory of arts (H003)
Author(s): Budrytė, Kristina
Title: Public/private : the abstract art of Juzefa Čeičytė in Lithuanian Soviet system
Other Title: Viešumas ir privatumas: Juzefos Čeičytės abstrakcijos sovietmečio Lietuvoje
Is part of: Meno istorija ir kritika = Art history & criticism. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007, [T.] 3 : Menas ir politika : Rytų Europos atvejai
Extent: p. 145-151
Date: 2007
Keywords: Abstrakčioji tapyba;Scenografijos dailė;Sovietmečio ideologija;Sovietmečio dailės kritika;Čeičytė Juzefa;Abstract painting;Scenography;Soviet ideology;Soviet art criticism;Čeičytė Juzefa
Abstract: Lietuvių dailininkės Juzefos Čeičytės (g. 1922) laisvalaikiu sukurtų abstrakcijų nagrinėjimas atskleidžia to laikotarpio daugialypio sovietinio ideologinio aparato grėsmę bei spragas. Straipsnyje bandoma perprasti ir rekonstruoti įprastus, dažnai kartojamus ir tarsi neginčijamus teiginius apie Čeičytės abstrakciją: esą tai – „tapatybės dokumentai“, sukurti kaip „maištingo būdo įrodymai“ ir ilgai slėpti nuo „pašalinių“ akių. Iš tikrųjų, XX a. 6-ojo – 9-ojo dešimtmečių Sovietų Sąjungoje keliami norminiai nurodymai, kaip elgtis sovietiniam dailininkui (dailininkei), palietė Čeičytės asmenybę.Grėsmė buvo juntama politine ir kultūrine prasme. Būdama deportuotų tėvų vaikas, ji negalėjo baigti instituto (buvo išmesta), iki 1949 metų slėgė ateities nežinia ir deportavimo galimybė. Vėliau, sušvelnėjus aplinkybėms, tiesioginis politinis persekiojimas baigėsi, bet prasidėjo asmens kūrybinių galimybių blokavimas: ji negalėjo baigti savo pasirinktos specialybės – tapybos (tuo metu, 6-ajame dešimtmetyje, galiojo nerašyta taisyklė – dailininkė moteris negali būti tapytoja). Teko apginti diplomą iš scenografijos. Ši aplinkybė nulėmė dailininkės kūrybinį gyvenimą, kuriame svarbiausiu tapo taikomasis menas, kaip amatininkiškas darbas. Keletą dešimtmečių teatralai ir ideologizuotos kultūros žurnalistai menininkę gyrė būtent už harmoniją, saikingumą ir simboliškumą scenografijoje, dekoracijų mene; oficialiai tarp tapytojų jos nėra, nors kaip tik tapyboje pasireiškė jos meilė kūrybai.Iš oficialiosios spaudos straipsnių matyti ir ideologinio aparato spragos.[...]
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/33638/1/ISSN1822-4547_2007_N_3.PG_145-151.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33638
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Art History & Criticism / Meno istorija ir kritika 2007, nr. 3
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

27
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

23
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.