Przepowiadanie Ewangelii w dzisiejszej praktyce homiletyczej

Abstract

Straipsnio objektas – Evangelijos skelbimas, t. y. žodinis Dievo žodžio perteikimas, kuriantis Kristaus ir klausytojų ryšį, vedantis į išsilaisvinimą per Eucharistiją. Pamokslavimas yra pagrindinė evangelizacijos kryptis. „Būtų klaida nelaikyti homilijos svarbia ir itin tinkama evangelizacijos priemone“ (EN 43). Tai analizuojama straipsnyje skelbiamo turinio, gebėjimų, asmenybės, dvasingumo ir pamokslautojo bendravimo įgūdžių kontekste. Pamokslavimo praktika laikui bėgant keičiasi, taip pat ir metodai bei retorika, naudojama Dievo žodžiui skelbti.

The subject matter includes: preaching the Gospel, i.e. oral proclamation of the Word of God creating a contact between Christ and listeners and an experience of the liberation in the Eucharist. Preaching is the mainstream of new evangelization. “Homily is a very important and potent tool of evangelization” (EN 43). The article analyses the content and competences, personality, spirituality and communication skills of a preacher. Homiletic practices are changing in the course of time and so do the methods and rhetoric used to pronounce the Word of God.