Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33439
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributor.authorSchneider, Friedrich
dc.contributor.authorŽukauskas, Vytautas
dc.date.accessioned2017-01-18T07:58:18Z
dc.date.available2017-01-18T07:58:18Z
dc.date.issued2016
dc.identifier.issn2335-8742
dc.identifier.urihttps://eltalpykla.vdu.lt/1/33439
dc.identifier.urihttp://dx.doi.org/10.7220/AESR.2335.8742.2016.10.2.7
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/33439-
dc.description.abstractŠios publikacijos tikslas – pristatyti reprezentatyvios gyventojų apklausos, atliktos 2015 m. gegužę–birželį šešiose šalyse – Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Švedijoje, rezultatus. Buvo tiriamas visuomenės šešėlinės ekonomikos suvokimas ir gyventojų įsitraukimas į šešėlinės ekonomikos veiklą. Rezultatai rodo, kad tikimybė būti pagautiems dirbant šešėlyje vertinama kaip menka, tik Švedija yra išimtis – didžioji visuomenės dalis linkusi vertinti šią tikimybę kaip gana didelę. Visose šalyse didžioji dalis apklausos respondentų nepateisina jokios šešėlinės ekonomikos veiklos. Tik tai, kai žmonės dirba pagal darbo sutartį ir dalį algos gauna „vokelyje“, kiek labiau pateisinama. Be to, Latvijoje yra didžiausia respondentų, turinčių draugų ar giminaičių, kurie dirba šešėlyje, dalis (36 proc.). Švedijoje ši dalis mažiausia – 8 proc.lt_LT
dc.description.abstractThe aim of this paper is to present the results of representative population surveys on public perceptions of the shadow economy and actual engagement in shadow economic activities which was conducted in six countries, including Belarus, Estonia, Latvia, Lithuania, Poland and Sweden in May–June 2015. Major results are that the likelihood of being detected by working in the shadow economy labour market is generally seen as low with the exception of Sweden where the majority of the population tends to see this likelihood as rather high. The majority of the survey respondents in all countries do not justify any kind of shadow economy. Only in the case when they have a legal job contract and a part of the wage is paid as an “envelope wage”, the justification is somewhat higher. Latvia has the highest share of respondents who have friends or relatives working in the shadow labour market (36 %) and Sweden has the lowest proportion of such population (8 %).en_US
dc.language.isoenen_US
dc.relation.ispartofTaikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai, 2016, t. 10, nr. 2, p. 117-134lt_LT
dc.rightsSutarties data 2013-04-12, nr. A1215, laisvai prieinamas internetelt_LT
dc.subjectŠešėlinė ekonomikalt_LT
dc.subjectDarbo rinkos šešėlislt_LT
dc.subjectBausmės rizikalt_LT
dc.subjectŠešėlinės ekonomikos veiklos pateisinimaslt_LT
dc.subjectShadow economyen_US
dc.subjectShadow labour marketen_US
dc.subjectRisk of punishmenten_US
dc.subjectJustification of shadow economic activitiesen_US
dc.titleMicro based results of shadow labour market in the Baltic States, Poland, Sweden, and Belarusen_US
dc.title.alternativeApklausos duomenų analize grįsti šešėlinės darbo rinkos tyrimo rezultai Baltijos šalyse, Lenkijoje, Švedijoje ir Baltarusijojelt_LT
dc.typeStraipsnis / Article
dc.subject.udc33 Ekonomika / Economics
item.fulltextWith Fulltext-
item.grantfulltextopen-
Appears in Collections:Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai / Applied Economics: Systematic Research 2016, nr. 10(2)
Files in This Item:
Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

74
checked on Dec 5, 2021

Download(s)

107
checked on Dec 5, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.