Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33430
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Teologija / Theology (H002)
Author(s): Dulskis, Romualdas
Title: Ecological spirituality in Daoism
Other Title: Ekologinis Daoizmo dvasingumas
Is part of: Soter : religijos mokslo žurnalas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 37 (2011)
Extent: p. 19-27
Date: 2011
Keywords: Dvasingumas;Daoizmas;Ekologija;Krikščionybė;Spirituality;Daoism;Ecology;Christianity
Abstract: Visą Kinijos filosofijos istoriją lydi harmoningos egzistencijos paieškos. Kinams visuomet rūpėjo harmonija tarp Dangaus ir Žemės, tarp žmogaus ir gamtos, taip pat visuomeninio bei asmeninio gyvenimo harmonija. Kinų kultūroje filosofija nuo pat pradžių buvo labiau tam tikras gyvenimo būdas nei gyvenimo apmąstymas. Visatos dėsnių analizė skatino kinų išminčius siekti šiuos dėsnius pritaikyti tiek asmeniniame, tiek ir visuomeniniame gyvenime. Nepaisant pastarųjų dešimtmečių antireliginės ideologijos vyravimo šalyje, kinų liaudyje ir šiandien labai gyva visatos harmonijos pajauta. Gamtos katastrofas šiandieniai kinai linkę vertinti kaip Dangaus ženklus, rodančius, kad natūrali visatos darna yra pažeista. Pastarųjų keleto dešimtmečių Kinijos patirtis akivaizdžiai parodė, kad pasiekti harmoningą gyvenimą, remiantis vien „horizontaliomis“ vertybėmis, yra neįmanoma. Daoizmo filosofija kviečia gyventi harmonijoje su gamta: tikima, kad gamta savo ruožtu nurodo į transcendentinį gyvenimo principą – Dao. Šiandienės ekologinės nelaimės ir ekologinės grėsmės dar labiau skatina iš naujo permąstyti daoistinį požiūrį į gamtą. Tampa vis akivaizdžiau, kad šiurkštus kišimasis į gamtos procesus, kurį daoistinė pasaulėžiūra laiko visiškai nepriimtinu, iš tikro sukelia skaudžias destruktyvias pasekmes. Ekologinio dvasingumo daoizme pagrindas – holistinė pasaulėžiūra. Kadangi žmogus yra integrali visatos dalis, jis nėra nei gamtos, nei jos procesų priešininkas. Remdamasis gamtos stebėjimu, Laozi mokė, kad pasaulio reiškiniai ir procesai nuolat kinta ir juda cikliniu ratu. Todėl būtų apgaulinga prisirišti prie gyvenimo arba bijoti mirties, nes tai dvi to paties medalio pusės.[...]
Daoist ecological spirituality reminds us of the relationship Jesus had with nature and the theme of nature in the Gospel texts. Certain comparisons Christ used are close to the Daoist view on nature and the wuwei principle. Teilhard de Chardin came very close to the Daoist viewpoint since he was continually contemplating Nature as the Divine milieu. The Daoist sage’s position in life seems much akin to the philosophy of the contemplative monk/ nun in the Christian tradition
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/33430/1/ISSN2335-8785_2011_N_37_65.PG_19-27.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33430
Affiliation(s): Religijos studijų katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science 2011, nr. 37(65)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

38
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

24
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.