Religinė ir politinė Teosofų draugijos veikla Indijoje XIX a. pab. – XX a. pr.
| Author |
|---|
Beinorius, Audrius |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2012 | 41(69) | 71 | 88 |
Straipsnyje analizuojama 1875 m. Jelenos Petrovnos Blavatskajos ir Henry Steelo Olcotto įkurtos Teosofų draugijos politinė ideologija, jos indėlis į hindų nacionalizmo formavimąsi ir hindų bei budistų religinį atgimimą XIX a. pab. – XX a. pr. Siekiama atskleisti, kaip Indijoje modernioji teosofija tapo sudėtine neohinduistinio sąjūdžio dalimi, kovojusia su krikščionių misijomis, britų kolonializmu ir suteikusia indų nacionalistams legitimizuojančią ideologiją, naują pasitikėjimą, organizacinę patirtį, ryšius ir platų tinklą, kuriuo šie galėjo remtis savo politinėje veikloje. Teosofai, išaukštindami senąją Indijos religiją ir interpretuodami ją pasitelkę šiuolaikines mokslines doktrinas, tokias kaip evoliucija, pirmiausia apeliavo į vakarietišką išsilavinimą įgijusius indus ir padėjo jiems spręsti skausmingą kultūrinės dislokacijos problemą – įtampą tarp jų gimtosios religinės tradicijos ir regimai mokslinio bei etinio Vakarų racionalizmo.
The article deals with political ideology of the Theosophical Society founded by Helena Petrovna Blavatsky and Henry Steel Olcott in 1875, and its contribution to Indian nationalism and Hindu and Buddhist religious revivalism at the end of the 19th and the beginning of the 20th centuries. The article aims to reveal how modern theosophy in India became an integral part of a wider movement of neo-Hinduism fighting against Christian missionaries and British colonialism, which helped to provide Indian nationalists with legitimating ideology, new-found confidence, experience of organization, contacts and network, all of which they used for political purposes. Since theosophy both eulogized the ancient faith of India and also interpreted it integrating modern scientific doctrines, such as evolution, it had an obvious appeal to western-educated Indians by helping them to solve an intense problem of cultural dislocation – tension between the religious tradition in which they had been raised and the apparent scientific and ethical rationalism of the West.