Shifting repertoires: migration and Chinese languages in France
| Author |
|---|
Saillard, Claire |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2016 | 9 | 50 | 76 |
Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas rodo, kad kinų migrantų į Paryžių, Prancūziją, kalbų repertuarai per pastaruosius 15 metų pakito tiek dėl sociologinių, tiek dėl sociolingvistinių pokyčių, atsiradusių nuo 2000 metų pradžios. Sociologiniu požiūriu, dar tebesitęsianti migracija iš Kinijos į Prancūziją vyksta tuo pačiu metu, kai formuojasi jau Prancūzijoje migrantų šeimose gimusių etninių kinų vaikų ir jaunuolių karta. Sociolingvistiniu požiūriu, akivaizdu, kad pusiausvyra tarp standartinės kinų nacionalinės kalbos (Putonghua) ir vietinės kinų kalbos (fangyan ar „dialektų“) jau nebėra diglosinė situacija, kai standartinė kalba nevartojama šeimoje ar bendraujant su draugais. Abiejų rūšių pokyčių pasekmės tirtos taikant nedidelės apimties anketinę apklausą, kurioje dalyvavo Paryžiuje gyvenantys etniniai kinų vaikai ir jaunuoliai. Gauti duomenys buvo palyginti su panašiais duomenimis, gautais 2000 metais. Rezultatai rodo įvykusį didelį pasikeitimą kinų migrantų į Prancūziją lingvistiniame repertuare. Tyrimo pabaigoje apžvelgiamos kai kurios tyrimų rezultatų implikacijos paveldėtosios kalbos mokymui.
This paper shows that the language repertoires of Chinese migrants to Paris, France, have been shifting in the last 15 years, due to both sociological and sociolinguistic changes that occurred since the early 2000s. On the sociological side, although migration from China to France is still ongoing, it co-occurs with the formation of a generation of ethnic Chinese children and youths born in France from migrant parents. On the sociolinguistic side, it has been shown that the equilibrium between the standard Chinese national language (Putonghua) and the local Chinese languages (fangyan or "dialects") was no longer that of a diglossic situation where the standard language would be excluded from the family and friends' domain of interaction. The consequences of both changes were explored through a small-scale questionnaire survey addressed to ethnic Chinese children and youths in Paris. These recent data were compared with similar data gathered in 2000, thus pointing to a real shift in language repertoires among Chinese migrants to France. The study ends by considering some implications of our findings for heritage language teaching.