Moving away from Russia's interference: the EU as a significant "other" in the Bronze Soldier conflict?

Abstract

2007 m. balandį Taline perkeliant Antrojo pasaulinio karo memorialą „Bronzinis kareivis“ kilo riaušės, kurių priežastys susijusios su skirtingais estų ir rusų prisiminimais. Paminklas, statytas sovietų valdžios metais (1947), estams simbolizuoja okupaciją, o rusams – pergalę. Kita vertus, atsižvelgiant į žmonių pasakojimus, Vakarų Europa taip pat darė įtaką minėtiems įvykiams. Apklausoje daugiausia dėmesio skirta rusų ir estų santykiams ir sovietmečio laikotarpio prisiminimams. Tačiau respondentai dažniau pakreipdavo pokalbį apie Vakarų europiečius negu Antrąjį pasaulinį karą. Pabrėžiama, kad Vakarų europiečiai neturi jokio supratimo apie sovietmečio žiaurumus. Baimė nebūti išgirstiems, kai kurie įvykiai – Lihulos paminklo nugriovimas, pergalės prieš nacizmą 60-metis – pakurstė debatus apie Estijos istoriją. Estų, rėmusių ir protestavusių prieš paminklo nugriovimą, palyginimas rodo, kad pirmoji grupė jautėsi nesaugi dėl galimos priespaudos (iš Sovietų Sąjungos į Europos Sąjungą). Šie žmonės sutapatina dabartinę rusų mažumą su sovietmečio valdžia praeityje. Jiems labai svarbu, kad jų asmeninės istorijos atsispindėtų oficialioje ES istorijoje. Taigi, estų politikai deda pastangas, kad Europos Sąjungoje būtų suvienodintos ir įteisintos bendros visai Europai minėjimo dienos. Atmintis apie sovietmečio represijas dar gyva, dėl to norima būti išgirstiems. Bronzinio kareivio perkėlimą galima įvardyti kaip bandymą diskutuoti apie šiuolaikinę istoriją. Sovietų represijos suformavo stiprų „aukos“ identitetą, kuris veikia dialogą su Europos Sąjunga.