Corpus-based learner language research : contrasting speech and writing

Abstract

Straipsnyje nagrinėjami lietuvių gimtosios kalbos vartotojų, besimokančių anglų kaip svetimosios, sakytinės ir rašytinės kalbos skirtumai. Lietuvių studentų vartojama anglų kalba, ypač sakytinė, iki šiol mažai tyrinėta. Straipsnyje pristatomi Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedroje sukaupti mokinio kalbos tekstynai: rašytinės kalbos tekstynas (LICLE) ir sakytinės anglų kalbos tekstynas (LINDSEI-LITH). Abu tekstynai – tarptautinio projekto dalis: LICLE– papildys tarptautinį besimokančiųjų rašytinės anglų kalbos tekstyną, kaupiamą Louvaino (Belgija) universitete, o LINDSEI-LITH – sakytinės anglų kalbos tekstyną, kaupiamą tame pačiame universitete. Straipsnyje nagrinėjami -ing predikatinių dėmenų (angl. -ing clauses) vartojimo ypatumai lietuvių gimtosios kalbos vartotojų, besimokančiųjų anglų kalbos kaip svetimosios, sakytinėje ir rašytinėje kalboje. Lingvistinėje literatūroje jau buvo rašyta apie tokių kalbinių vienetų vartojimą mokinių kalboje, buvo užsiminta, kad -ing dėmenys negimtakalbių dažnai yra neteisingai vartojami. Kai kurie autoriai šiuos sunkumus aiškina gimtosios kalbos įtaka, kiti nurodo mokymo metodų ir būdų poveikį, dar kiti teigia, jog tokie dėmenys paprastai siejami su aukštesniu – B2, C1 – užsienio kalbos mokėjimo lygiu. Lietuvių kalba yra unikali veiksmažodinių formų (dalyvių, padalyvių, pusdalyvių) įvairove bei skaičiumi ir plačiu jų vartojimu tiek rašytinėje, tiek sakytinėje kalboje. Straipsnyje keliamas klausimas apie galimą gimtosios kalbos įtaką studentų kalbai. Nors ir yra įrodymų apie tokį gimtosios kalbos poveikį, straipsnyje teigiama, kad lietuvių studentų, besimokančių anglų kalbos kaip svetimosios, vartosenos ypatumai turi būti siejami su gimtosios kalbos, mokymo metodų ir studentų kalbos mokėjimo įtakomis. Tam nustatyti reikia išsamesnių -ing predikatinių dėmenų sintaksinių, semantinių ir stilistinių tyrimų.