| Abstract: | Straipsnis skirtas pristatyti gerokai užmirštą žurnalą „Darbas“ (siekta apžvelgti žurnalo autorių socializmo sampratą, sovietinio socializmo kritiką ir svarstybas pavergtos Lietuvos klausimu), kurį 1947–1960 m. leido JaV Lietuvių darbininkų draugija (nuo 1955 m. talkinama Demokratinio darbo talkos). Tarp žurnalo redaktorių buvo tokie veikėjai kaip S. Kairys, J.Kiznis, J. Repečka, A. J. Greimas, J. Petrėnas, o tarp bendradarbių randame J. Vilčinską, K. Barėną, K. Ostrauską ir kt. Leidinio kryptis buvo socialdemokratinė, nuolat sekti pokyčiai Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Būdingas palaipsnis marksizmo atsisakymas. Išimtis čia buvo a. J. Greimas, kuris, matyt, veikiamas Prancūzijos aplinkos, nuolat siūlė ideologiškai gryninti žurnalą, akcentavo dialektinio metodo reikalingumą rašant istorinėmis temomis. Žurnale nuolat kritikuota SSRS ir jos ideologija, jos dogmatiškumas, nedemokratiškumas. Šios šalies santvarką išvis atsisakyta vadinti socializmu – komunizmas esąs socializmo idėjų profanacija. „Darbe“ buvo pasisakoma už santykius su okupuota Lietuva, už domėjimąsi jos realijomis. Priešingai nei daugelis JAV išeivių, „Darbo“ autoriai atsisakė sutapatinti tautą su režimu, siūlė įžvelgti ir teigiamus procesus, kurie nebūtinai yra bolševikų laimėjimas, o greičiau sunkaus tautos darbo rezultatas. Laisva Lietuva suprasta ne tik kaip suvereni valstybė, bet ir kaip šalis be jokių despotizmo formų. Pabrėžta paties žmogaus, pačios tautos atsakomybė už savo laisvę, nuolatinė būtinybė budėti ir laiku duoti atkirtį įvairiems saviems ir svetimiems despotams
This article aims to introduce the ideas of the journal Darbas, published from 1947 to 1960 by the Lithuanian Labor Association in the USA. Among its editors and contributors we find such people as Steponas Kairys, Jonas Kiznis, Juozas Repečka, Algirdas Julius Greimas, Juozas Petrėnas, Juozas Vilčinskas, Kostas Ostrauskas, and Kazys Barėnas. The ideas they expressed were mainly Social Democratic. They followed trends in such countries as Germany and Great Britain and gradually distanced themselves from Marxism (with the exception of A. J. Greimas, who, possibly affected by France‘s cultural and political environment, proposed fine-tuning the journal‘s ideology and insisted on applying the dialectical method in texts about history). The USSR and its ideology, its dogmatism, and its undemocratic nature were always criticized by the authors writing in of Darbas. They even refused to call the Soviet system “Socialist” by stating it was just a profanation of Socialist ideas. Darbas proposed the idea that it was very important to communicate with people in Soviet-occupied Lithuania, and to keep up with the country‘s life as much as possible. Contrary to many others emigres, they refused to identify the regime with the nation. They also tried to see some of the positive processes in Soviet Lithuania and suggested the idea that these were the result of hard work by the Lithuanian people rather than achievements of the Bolsheviks. In their imagination, the contributors to Darbas saw the Free Lithuania of the future not just as a sovereign state but as a country in which there would be no place for different forms of despotism. They emphasized that everyone in the whole nation had a responsibility to be vigilant in the defense of freedom and above all to oppose all despots, one‘s own no less than foreign ones |
