The resistance of Ajar: displacing the myths

Abstract

Romainas Gary didžiuosius pokyčius, nulėmusius jo kūrybos stilių ir toną, sieja su keturiais romanais, kuriuos jis pasirašė Émile’io Ajaro slapyvardžiu. Šie pokyčiai tarsi paneigia mitus, suteikusius formą ankstesniems jo darbams, kur veikė tokios figūros kaip rezistentas paauglys, karo didvyris tėvas, moteris gelbėtoja arba pasitelkus vaizduotę buvo plėtojama besipriešinančios atminties problematika. Straipsnis parodo, kaip Ajaras nutolsta nuo šių mitų vaizduodamas svetimšalį, emigrantą, paribio žmogų ar vidinį tremtinį, t. y. tuos, kurie jaučiasi svetimi patys sau, savo kūnui ir kalbai. Prisidengęs slapyvardžiu Gary gina „žmogaus trapumą“: pasitelkia Ajaro kalbos stilių, kad nusibrėžtų prieglobsčio šalies ribas – šalies, kurioje kuriasi praradusių pusiausvyrą, išvietintų, ištremtų žmonių bendruomenė. Ir vis dėlto šis mitų išsklaidymas įgyja „pasipriešinimo“ sampratą, netgi daro ją paveikią. Tik reikia naujai apibrėžti pasipriešinimą, nes tai Ajaro rezistencijos kelias.