Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinių kariuomenė – visuomenės valstybinio sąmoningumo atspindys (XVI a. antra pusė – XVII a.)
| Author |
|---|
Tyla, Antanas |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2014 | 61 | 183 | 189 |
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) XVI–XVII a. karines pajėgas sudarė valstybinė samdomoji ir mobilizuota visuotinio šaukimo kariuomenė. Straipsnyje analizuojama visuotinio šaukimo prievolės atlikimo ir šios kariuomenės organizaciniai principai, jos dalyvavimas ginant ir saugant valstybę. Tuo metu ši prievolė buvo atliekama remiantis II Lietuvos Statutu (II LS) bei jo papildymais. Mobilizaciją leisdavo seimas, o universalus skelbdavo Lietuvos didysis kunigaikštis. Universale plačiai buvo išdėstomi motyvai, kurie reikalavo visuotinio šaukimo mobilizacijos, mobilizuotieji rinkdavosi pavietais. LDK pašauktinių kariuomenė buvo pavaldi Lietuvos didžiajam etmonui. Šią prievolę turėjo atlikti 18 metų sulaukę žemvaldžiai bajorai. Atsižvelgiant į valdomos žemės dirbamus valakus turėjo atsivesti ginkluotą palydą: nustatytos munduruotės raitelį arba pėstininką. Visuotinio šaukimo mobilizacija apimdavo ir magdeburginių miestų miestiečius. Vykdavo pašauktinių patikrinimai ir surašymai. Yra išlikęs 1528, 1565 m. surašymas. 1528 m. pašauktinių kariuomenę sudarė apie 30 tūkst. raitelių, 1567 m. 29 266 raiteliai ir 5 694 pėstininkai. 1579–1580 m. Stepono Batoro žygiuose prieš Maskvą kasmet dalyvavo po 10 000 pašauktinių: 9 000 raitelių ir 1 000 pėstininkų. Vėliau pašauktinių kariuomenė dalyvavo XVII a. pradžios karuose su Rusija, Švedija, Turkija, tačiau trūksta duomenų apie jos kontingentą. XVII a. bajorai pradėjo vengti atlikti visuotinio šaukimo prievolę ir per mobilizaciją vietoj asmeninio dalyvavimo sudarydavo savo lėšomis pasamdytų karių pavietų vėliavas. Kariniu požiūriu jos buvo patvaresnės negu pašauktinių daliniai. Pašauktinių santykis su samdytomis pavietų vėliavomis nebuvo sunormintas ir svyravo nuo 1:4 iki 1:6. Žemaitijos Kunigaikštystė 1617 m. pasiuntė 200, 1621 m. 235, 1664 m. 300 samdytų karių. Pašauktinių kariuomenė dalyvavo 1579, 1580 m. žygiuose atsiimant iš Maskvos Polocką ir kt. šiaurės rytų žemes, 1621 m. kare su Turkija, Švedija, ginant LDK nuo Rusijos agresijos 1654–1667 m. Ypač svarbus buvo Žemaitijos, Upytės, Ukmergės, Breslaujos ir Kauno pavietų vėliavų vaidmuo 1656–1660 m. išlaisvinant iš Rusijos bei Švedijos okupacijos ir saugant šį regioną, kuris tapo visos LDK išlaisvinimo placdarmu. Pašauktinių kariuomenės aktyvumas reflektavo politinės visuomenės pilietinį valstybinį sąmoningumą.
The armed forces of the Grand Duchy of Lithuania in the 16th -17th century consisted of an army of hired and mobilized conscripted soldiers. This artcle analyzes the principles guiding the performance of the duty of universal conscription and the organizing of such an army as well as its role in defending and preserving the state. At that time this duty was carried out on the basis of the Third Lithuanian Statute and its supplements. The mobilization was called by the Senate, while the universals were proclaimed by the Lithuanian Grand Duke. The universal explained the reasons requiring the mobilization of conscripts who assembled in the districts, and the Lithuanian Grand Duchy‘s army was under the command of Lithuania‘s Grand Hetman. The service duty had to be carried out by land-owning noblemen at least 18 years of age who on the basis of how much arable land they owned had to provide an armed retinue consisting at least of one cavalryman of appropriate rank or one foot soldier. Universal mobilization also included the men of Magdeburg-charter towns. The conscripts were checked and registered. Registration counts from 1528 and 1565 have survived. In 1528, the conscript army had about 30,000 mounted soldiers; in 1567, it consisted of 29,266 mounted soldiers and 5694 foot soldiers. In the campaigns of Stephen Bathory against Moscow (1579-1580) each year 10,000 conscripts participated: 9,000 cavalrymen and 1,000 foot soldiers. Later drafted soldiers participated in the early 17th c. wars against Russia, Sweden, and Turkey, although data about these contingents are lacking. In the 17th c. members of the gentry began to evade carrying out the duty of universal conscription and during mobilization, instead of serving in person, they formed district troops consisting of soldiers hired at their own expense. Militarily these were more efficient than constrict troops. The ratio of conscripted troops to mercenary ones was not regulated and hovered between 1:4 and 1:6. In 1617, the duchy of Samogitia sent 200, in 1621, 235, and in 1664, 300 hired soldiers. Armies of conscripts participated in the campaigns of 1579 and 1580 revovering Polotsk and other northeastern territories from Moscow, and in the 1621 war against Turkey and Sweden defending the Grand Duchy of Lithuania from Russian aggression from 1654 to 1667. An especially important role was played by the district troops of Samogitia, Upytė, Ukmergė, Breslauja, and Kaunas from 1656 to 1660 while liberating and protecting this region from Russian and Swedish occupation, a region that thereby became the base of operations for the entire Grand Duchy‘s liberation. The activity of the conscript army reflected the civic consciousness of Lithuanian political society.