SSRS reformų išvakarėse : nomenklatūra ir inteligentija Lietuvoje

Abstract

Staigios masinės mobilizacijos komunistinės sistemos visuomenėse ženkliai prisidėjo prie jos žlugimo. Liberalizacija Sovietų Sąjungoje buvo pagrindinė politinė galimybė atsirasti socialiniams judėjimams, vadovavusiems mobilizacijai, tokiems kaip Sąjūdis Lietuvoje. Šiame straipsnyje pristatoma sociopolitinės ir ekonominės situacijos, paskatinusios M. Gorbačiovo reformas, apžvalga. Sąjūdis, kaip ir kiti panašūs judėjimai, buvo glaudžiai susijęs su visuomenės grupėmis, sudariusiomis Sovietinį elitą - nomenklatūra ir inteligentija. Nors SSRS buvo itin centralizuota valstybė, federacinis principas, įrašytas sovietinėje konstitucijoje, paskatino vietinių elitų susiformavimą ir biurokratinio nacionalizmo atsiradimą. Todėl dalis nomenklatūros atstovų nebuvo abejingi tautiniams interesams. Inteligentija Sovietų Sąjungoje buvo gausus visuomenės sluoksnis. Dalis jos priklausė ir nomenklatūrai. Turėdami daugiau informacijos apie režimą nei dauguma visuomenės ir nusivylę esama padėtimi, nemažai inteligentijos atstovų neviešai laikėsi opozicinių pažiūrų. Įvairios oficialios organizacijos, dažniausiai kūrybinės sąjungos ir inteligentijos sambūriai, buvo panaudojamos tautinėms ir demokratinėms vertybėms puoselėti. Taip pat buvo vykdoma įvairi, nors ir netiesiogiai, bet režimui oponuojanti veikla. Bendra veikla sukūrė pasitikėjimo tinklus, o LTSR elito atstovai, atsiradus politinei galimybei, tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatoriais ir lyderiais

Rapid and wide mass mobilizations characterized the fall of the Communist system in Europe. Mass movements based on nationalism played a major role in this break-up process. Liberalization in the USSR was the main political opportunity for the emergence of such pro-democratic national mass movements as Sąjūdis in Lithuania. This article provides an overview of the sociopolitical and economic situation which pushed M. Gorbachev to start reforms and liberalization in the USSR. At the same time, it must be said that Sąjūdis, and other movements of similar nature, were linked rather directly to the social groups which constituted the Soviet elite – the nomenklatūra and the intelligentsia, both discussed here for the purpose of demonstrating that by the end of the eighties of the last century the situation and the orientation of the two contributed to the mass mobilization in Lithuania. Even though the Soviet state was extremely centralized, the federal principle inscribed in all editions of the Soviet Constitution facilitated the formation of local elites in the Republics. Because of the territorially bound bureaucratic structures linked with national entities, the so-called bureaucratic nationalism developed by favoring the needs of a particular Republic within the centralized distribution system of resources, goods and developmental planning. This is one of the important reasons why some members of the local nomenklatura were nationally minded. The Intelligentsia formed a numerous social group in the USSR. Part of that group belonged to the nomenklatura. It had better access to information about the regime and was not content with the situation; many of its members embraced oppositional views. Various official organizations, for the most part creative unions and gatherings of intellectuals, were used for the purpose of preserving and spreading national and democratic values.[...]