Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/32630
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Laumenskaitė, Irena Eglė
Title: Krikščioniškoji antropologija: problemos ir atvertys
Other Title: Christian anthropology: problems and discoveries
Is part of: Soter : religijos mokslo žurnalas, 2014, nr. 50(78), p. 95-114
Date: 2014
Keywords: Krikščioniškoji antropologija;Filosofinė žmogaus samprata;Asmuo;Santykiškumas;Imago Dei;Imago Christi;Christian anthropology;Philosophical concept of human being;Person;Relationality
Abstract: Žmogaus sampratos klausimas kaip antropologijos klausimas šiandien yra svarbus ne tik visuomenės ateičiai, bet ir Bažnyčios atsinaujinimui, liudijant pasauliui nelygstamą asmens vertę, nepriklausančią nuo jo gebėjimų, galios ar naudos. Kadangi „žmogus yra Bažnyčios kelias“ (Jonas Paulius II, Redemptor hominis, 14), būtina permąstyti ilgametę sampratą apie tai, kas jis yra, krikščioniškosios antropologijos požiūriu. Iškyla klausimas: kuo ji skiriasi nuo klasikinės filosofinės antropologijos ir ar biblinė žmogaus samprata jau savaime yra krikščioniška? Ar žmogaus vertę lemia pirmiausia jo proto ir valios gebėjimai? Ką reiškia būti sukurtam pagal Dievo atvaizdą ir kas yra panašumas į Jį? Šie klausimai svarstomi Bažnyčios istorinių ieškojimų bei Vakarų ir Rytų krikščionybės įžvalgų kontekste, siekiant aptarti žmogaus kaip asmens sampratos problemas ir atvertis, kurios svarbios žmonių tarpusavio santykiams ir Bažnyčios mokymo praktikai. Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektą „Krikščionys Lietuvoje prieš ir po Atgimimo“ (LIT-7-11).
Adequate understanding and practice of Christian Anthropology is still limited because of the historical tradition to base it on philosophical anthropology developed in Ancient Greece, where a human individual was seen in Aristotelian term as a “rational animal”. St. Thomas Aquinas used the definition of person of the Aristotelian anthropology, considering him as an individual substance distinguished by its rational or intellectual nature, a complete and self-subsistent reality, in which relationality (openness for relation) was only an accidental characteristic on the human level. In the long run it led to an individualistic conception of the human person foremost as an independent, rational, and self-subsistent being, in whom the imago Dei is related only with the spiritual dimension of the human nature (the godliness of the human person is located in the mind). The stress on individuality – self-sufficiency – had a considerable influence for the development of modern individualism, which was completely embodied in the Western thought, as well as social life by Cartesian philosophy and the Enlightenment. [...]
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/32630
http://dx.doi.org/10.7220/1392-7450.50(78).7
https://hdl.handle.net/20.500.12259/32630
Appears in Collections:SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science 2014, nr. 50(78)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

62
checked on Aug 17, 2019

Download(s)

42
checked on Aug 17, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.