Myths and binaries in discourses on Japanese photography

Abstract

In this paper I examine how Western discourse on Japanese photography has been dominated by the use of myths, binary oppositions and a crude understanding of cultural translation. Instead of reaffirming often incorrectly perceived cultural boundaries and moving away from assumed preconceptions, I propose that a new set of paradigms is needed in order to analize and disseminate Japanese photography. While I focus my analysis on exhibition catalogues and books on Japanese photography, I believe that the discursive formation described throughout this paper has far wider reaching implications than just those concerning photography. Indeed, this paper is not only about the perception of Japanese photography in the West, but beyond that, how the construction of “Japan as Image,” such as in photographs, directly feeds into a highly problematic discourse that relies on the constant binarization of a topographical, linguistic and cultural Other.

Šiame darbe tyrinėjama, kaip vakarietiško pasaulio diskurse apie japonų fotografiją dominuoja mitai, opozicijos bei paprastas, nesudėtingas kultūrinio vertimo supratimas. Užuot prisijungęs prie tų, kurie teigia dažnai neteisingai suvoktas kultūrines ribas ir atsisakydamas išankstinių nusistatymų, manau, kad reikalinga nauja paradigma tam, kad galėtume analizuoti bei skleisti japonų fotografiją. Nors koncentravausi į parodų katalogus bei knygas apie japonų fotografiją, esu įsitikinęs, jog šis darbas siekia daugiau nei vien fotografija. Iš tiesų jis nėra vien apie tai, kaip japonų fotografija suvokiama vakaruose, bet ir kaip „Japonijos įvaizdžio“ konstravimas, pavyzdžiui, per fotografiją, tiesiogiai tampa labai sudėtingo diskurso, kuriame atsiskleidžia nuolatinis topografinis, lingvistinis ir kultūrinis supriešinimas „sava – svetima.“