Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/32477
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Ikegami, Yoshihiko
Title: Japanese as ‘the Devil’s Language’ - an essay on linguistic prejudice
Other Title: Japonų kalba, kaip „Velnio kalba“ – Esė apie lingvistinius prietarus
Is part of: Regioninės studijos. 2010, [No.] 4, Japan as images: crossing viewpoints of Europe and Japan, p. 25-33
Publication of this volume of “Regioninės studijos” is sponsored by Japan Foundation
Date: 2010
Keywords: Christian missionaries;Language ideology;Language ideology;Ambiguity;Politeness;Kalbos ideologija;Dviprasmybės;Mandagumas;Krikščioniškosios misijos
Abstract: The paper begins with a personal account of the author’s encounter, first, with a puzzling picture on Japan exhibited in the Basque Ethnological Museum in Bayonne, France in 1977 and second, with an article entitled ‘The Devil’s Tongue’ in the special issue on Japan of the magazine Time in 1982, followed by an account of the author’s own research into the origin of the strange idea of ‘Japanese as the Devil’s language’. (The idea was ‘strange’, because Japan traditionally had nothing to do with the Christian Archenemy.) The paper then presents the author’s findings and the first part of the paper is concluded by referring, above all, to an insidious political plot nicely cloaked in the whole idea of ‘the Devil’s language’. The second part of the paper discusses, from the point of view of cognitive linguistics, the latest development in language research, how we, as speakers of different human languages, can most reasonably come to terms with the diversity of human languages (allegedly the aftermath of the abortive attempt to construct the Tower of Babel) without going to the extremes of insisting exclusively either on universalism (as in transformational- generative grammar) or on relativism (as in structural linguistics).
Straipsnis prasideda autorės prisiminimais pirmiausia apie Baskų Etnologiniame muziejuje Bayonne mieste, Prancūzijoje, 1977 m. pamatytą eksponuojamą gluminantį paveikslą apie Japoniją ir, antra, apie straipsnį, pavadintą „Velnio kalba“, išspausdintą „Time“ žurnale, specialiame leidinyje apie Japoniją 1982 m. Pateikiami ir pačios autorės tyrimai apie šios keistos minties, kad japonų kalba yra velnio kalba, kilmę. (Mintis atrodė „keista“, nes tradiciškai Japonija niekaip nesusijusi su didžiausiu Krikščionybės priešu). Po to pristatomi tyrimo rezultatai ir pirmoji straipsnio dalis apibendrinama akcentuojant užmaskuotą politinį sąmokslą, gražiai pridengtą „velnio kalbos“ idėja. Antrojoje straipsnio dalyje aptariamas kalbos tyrimų vystymasis iš kognityvinės lingvistikos perspektyvos: kaip mes, žmonės, kalbantys skirtingomis kalbomis, galime priimti kalbų įvairovę (po nepavykusių pastangų pastatyti Babelio bokštą), nesilaikant vien tik universalizmo (kaip teigia transformacinėgeneratyvinė gramatika) ar reliatyvizmo (struktūrinė lingvistika).
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/32477
https://hdl.handle.net/20.500.12259/32477
Appears in Collections:2010 Regioninės studijos, [vol.] 4

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

92
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

78
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.