Czesławo Miłoszo prefektas ; Iš lenkų k. vertė A. Radzevičius
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Kryszak, Janusz |
| Other(s) | |||
|---|---|---|---|
Vertėjas / Translator | LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2006 | 46 | 167 | 175 |
Kun. Leopoldas Chomskis (1885-1982) buvo Karaliaus Žygimanto Augusto berniukų gimnazijos Vilniuje prefektas. Jo mokiniu 1921-1929 metais buvo ir Czesławas Miłoszas. Susitikimas su reikliu ir ypač sunkaus charakterio prefektu turėjo itin didelę įtaką Miłoszo asmenybei. Poetas daug kartų savo kūryboje grįždavo prie mokytojo katecheto portreto, stengėsi suprasti ir išsiaiškinti dvasinio ryšio, kurio esmė siejasi teologiniu disputu, prigimtį. Kun. Chomskis buvo pedantas, kuris ieškojo šėtono buvimo žymių, todėl niekino viską, kas buvo realiame pasaulyje. Miłoszas, priešingai, žavėjosi jutiminiu fizinio pasaulio grožiu ir stipriai išgyveno materijos ir dvasios dualizmą, nuolat savo kūryboje klausdamas ar įmanoma jį įveikti. Gilindamasis į šį konfliktą Miłoszas daug kartų grįžta prie senojo katecheto asmenybės. Jo mitologizuotas portretas, kuriam įkvėpimo davė Tomo Mano "Stebuklingasis kalnas", rado savo vietą "Gimtojoje Europoje". Jam buvo skirti ir du eilėraščiai "Kunigui Ch." (1936 m. "Trys žiemos") ir "Kunigas Ch. prabėgus metams" (1984 m. rinkinio "Neaprėptoji žemė"). Šiuose eilėraščiuose Miłoszas vaizduoja kun. Chomskio paveikslą, kaip pranašo, skelbiančiu pasaulio sunaikinimą, o vėliau kunigu herojumi, kuris meta iššūkį sovietų imperijai ir sulaukia tragiškos mirties sumuštas "nežinomų" kaltininkų.
Priest Leopold Chomsky (1885-1982) was the Prefect of the King Sigismund Augustus Boys Gymnasium in Vilnius. Czesław Miłosz was his student from 1921 to 1929. This encounter with the extremely exigent and bad-tempered prefect was highly signficant to the development of the personality of Czesław Miłosz. The poet returned to the character of the priest-religion teacher, he tried to understand him and trace the nature of the spiritual link, which, at its core, bore a theological dispute. Priest Chomsky was a pedant and he looked everywhere for traces of the presence of Satan. Consequently he despised everything that was part of the so-called real world. Czesław Miłosz, however, admired the sensual beauty of the physical world. He also deeply felt the dualism of matter and spirit and entertained the possibility of overcoming this tension through all his creative works [...].