Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/32399
Type of publication: Article in international databases and / or recognized publishing houses (S4);Straipsnis tarptautinėse DB ir/ar pripažintose leidyklose (S4)
Field of Science: Philology (H004);Filologija (H004)
Author(s): Blažienė, Agnė
Title: Lietuvių kalbos gramatinių ypatybių įsisavinimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai
Other Title: Difficulties in acquiring Lithuanian grammatical features in an english-speaking environment
Is part of: Bendrinė kalba [elektroninis išteklius]. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016, T. 89
Extent: p. 1-20
Date: 2016
Note: Ankstesnis žurnalo pavadinimas : Kalbos kultūra
Keywords: Child language;Lietuvių kalba;Kalbos įsisavinimas;Dvikalbystė;Rišlusis pasakojimas;Vaikų kalba;Lithuanian language;Language acquisition;Bilingualism;Narrative production
Abstract: Nors daugėja darbų, kuriuose nagrinėjami emigracijoje gyvenančių lietuvių kalbos ypatumai, trūksta išsamesnių ir didesnės apimties tyrimų, kurie padėtų metodinių priemonių rengėjams, ruošiantiems lietuvių kalbos dėstymo, mokymo(si) medžiagą, susitelkti į tas kalbines ypatybes, kuriomis pasižymi kitos kalbos aplinkoje įsisavinta lietuvių kalba. Atsižvelgiant į tai, atliktas tyrimas, kuriuo siekiama anglų kalbos aplinkoje įsisavinamos lietuvių kalbos leksines ir gramatines ypatybes. Tyrimo medžiagą sudaro šimtas 4–9 m. vaikų rišliųjų pasakojimų, surinktų Londone įsikūrusiose lituanistinėse mokyklose. Visi vaikai lankė lituanistines mokyklas, gimtosios lietuvių kalbos mokėsi iš abiejų tėvų, gimė Jungtinėje Karalystėje ar į ją atvyko būdami iki vienerių metų. Respondentai turėjo sukurti rišlųjį pasakojimą pagal 6-ių paveikslėlių seką. Rišlieji pasakojimai įrašyti į diktofoną, transkribuoti ir apdoroti naudojant CHILDES (MacWhinney 2000) programą, užkoduoti automatinei kalbinei analizei. Tai pirmasis toks tyrimas lietuvių kalbotyroje, kuriame susitelkiama į dvikalbėje aplinkoje gyvenančių vaikų gimtąją kalbą, jos produktyvumą, leksinę įvairovę, morfologiją, sintaksę. Šio straipsnio tikslas – aptarti keletą gimtosios lietuvių kalbos, įsisavinamos anglų kalbos aplinkoje, gramatinių ypatybių (linksniavimo paradigmų pasirinkimą, derinimą ir valdymą, neiginio kilmininko vartojimą), keliančių sunkumų vaikams. Išnagrinėjus tyrimo medžiagą, nustatyta, kad dvikalbių vaikų lietuvių kalbos linksniavimo sistema gali būti tinkamai įsisavinta, nepaisant to, kad kai kurie vaikai jos mokosi iki penkerių, šešerių metų. Tiek jauni, tiek vyresni vaikai yra linkę paprastinti linksniavimo sistemą, todėl neproduktyvių paradigmų ar rečiau vartojamus daiktavardžius yra linkę linksniuoti pagal produktyvias paradigmas.[...]
Despite the increasing number of studies on the specifics of Lithuanian spoken by expats, there’s still a lack of more extensive, large-scale research on the peculiarities of the Lithuanian language obtained in an environment where a different language is spoken. To that end, we conducted a study aimed at identifying the lexical and grammatical features of the Lithuanian language as they’re acquired in an English-speaking environment. The material was collected in four Lithuanian language schools based in London from 100 children aged 4-9. All of the children lived in London and attended private Lithuanian schools (~3-6 hours per week), learned their native language from their parents, were born in the United Kingdom, or moved there at the age of 1. During the experiment, the participants were asked to produce a narrative using a set of six pictures (Hickmann 2003; Gagarina et al. 2012). The narratives were recorded using a voice recorder, transcribed and morphologically annotated for an automatic analysis of narrative language using CHILDES (MacWhinney 2000) software. This study is the first to focus on the native language of children living in a bilingual environment, its productivity, lexical diversity, morphology, and syntax. The present article discusses several grammatical aspects of the Lithuanian language acquired as the mother tongue in an English-speaking environment – changes in inflection, as well as differential object marking, coordination and control, which often cause difficulties to children. An analysis of the material showed that the Lithuanian language inflection system of bilingual children can be acquired appropriately, regardless of the fact that in some children, the process may take as many as five or six years. Both younger and older children tend to simplify inflection, which leads them to inflect non-productive paradigm or less usual nouns in accordance with productive paradigms.[...]
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/32399
https://hdl.handle.net/20.500.12259/32399
http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/89/Blaziene_BK_89_straipsnis.pdf
Affiliation(s): Lituanistikos katedra
Humanitarinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:1. Straipsniai / Articles
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.35 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

86
checked on May 19, 2019

Download(s)

12
checked on May 19, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.