Jungtinių Tautų vaidmuo po Irako karo
| Author |
|---|
Bartkutė, Justina |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2004 | 1 | 79 | 92 |
Vienašališko JAV sprendimo pradėti Irako karą prieštaravimas tarptautinės teisės principams yra susijęs su Jungtinių Tautų įsijungimu į šalies atstatymo procesus. Remiantis okupacinių valstybių įsipareigojimus reglamentuojančiomis karo teisės normomis, koalicijos šalys turėtų vienos prisiimti atsakomybę už Irako atkūrimą, tačiau situacija krašte rodo, jog be JT pagalbos šis uždavinys joms yra pernelyg sudėtingas. Nors organizacija ir atnaujino savo veiklą Irake, ji griežtai paneigė galimybę tai interpretuoti kaip vėlesnį karo pateisinimą. Kiek JT realiai yra priklausomos nuo JAV interesų ir kokį vaidmenį didžioji pasaulio valstybė yra pasirengusi suteikti organizacijai pokario Irake? Pirmosiose po karo pabaigos išleistose JT rezoliucijose įtvirtinta organizacijos kompetencija Irake buvo gana ribota, tačiau 2004 m. birželio rugpjūčio mėn. rezoliucijose ji žymiai išplėsta. Kokias funkcijas JT, atsižvelgiant į realias organizacijos galimybes, būtų pajėgios atlikti?
The problems regarding the legitimacy of use of military forces against Iraq and those of the American unilateral action without an explicit authorization by the UN Security Council have affected the future role of the United Nations in Iraq rebuilding process. The UN Security Council resolutions concerning the UN role in Iraq were passed between March 2003 and August 2004, and contained significant changes. The Role of the UN was gradually moving from predominantly humanitarian aid to the UN demand to be in a leading assistant’s role in the formation of institutions for representative government. One of the most important steps towards expansion of the UN activities is the UN Security Council decision to establish United Nations Assistance Mission for Iraq and to give the UN a multinational military force mandate, which, however, stays at the US command.