Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/32270
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Žygas, Kęstutis Paulius
Title: The symbolic geometry of the baroque Camaldolese Monastery at Pažaislis
Other Title: Pažaislio kamaldulių vienuolyno simbolinė geometrija
Is part of: Meno istorija ir kritika, 2009, nr. 5, p. 154-180
Date: 2009
Keywords: Pažaislis;Camaldolese;Symbolic geometry;Baroque;Pac;Counter-Reformation;Monastery;Kamalduliai;Simbolinė geometrija;Barokas;Pacai;Kontrreformacija;Vienuolynas
Abstract: Christopher Sigismund Pac (1621–1684), Grand Chancellor of Lithuania, brought closure to the period of political and military disasters, the so-called “Deluge” in Polish and Lithuanian historiography, by founding in the mid-1660’s a Camaldolese monastery at Pažaislis. Situated on a secluded estate near Kaunas, the new foundation became the order’s northernmost outpost. Officially called Eremus Montis Pacis (The Hill of Peace Hermitage), the designation deftly alluded to the Pac family and the Latin word for “peace”. Nonetheless, the formal title did not displace the property’s old name “Pažaislis,” which remains to this day the monastery’s usual appellation. Grand Chancellor Pac fulfilled at his long-held intention of bringing the Camaldolese into Lithuania by establishing a monastery in 1667 for the reclusive monastic order at Pažaislis. The new foundation’s general plan was an improved version of arrangements derived from existing schemes. Governed by a tight geometric armature, the layout of Pažaislis gave physical form to St. Romuald’s monastic vision, expressing his ideals more clearly than ever before. The monastery’s Church of Holy Mary’s Visitation’s dedication plaques enunciated important points of Roman-Catholic doctrine – belief in Christ, in the Trinity, the veneration of saints, and Mary’s special status. The fresco cycles inside the church used pictorial means to convey these core beliefs. The hexagonal church, for its part, alluded to Catholic theology through the medium of symbolic geometry. Created to support Roman-Catholic spiritual needs and doctrinal tenets, the art and architecture of Pažaislis contradicted Lutheran, Calvinist, and Anti-Trinitarian revisionism. The equilateral triangle and the hexagram, which established the church’s hexagonal format, are saturated with multiple symbolic references and allusions. In the realm of sacred geometry, these geometric forms were emblematic of Catholic doctrine, with links to the chi-rho monogram, the lily, the Trinity, and Mary’s heavenly crown. In the field of geometric cosmology, the equilateral triangle referred to Pythagorean tenets and underpinned Kepler’s astrophysical theories. And in the area of heraldry, the armorials of the Camaldolese Order and of Grand Chancellor Pac made respective use of the hexagram and the hexagon. Geometry suffuses Pažaislis, enveloping and orchestrating the monastery’s programmatic components and the unusual plan of its hexagonal church. As the geometric framework was symbolic to the core, the resulting design was saturated with sacred, cosmological, and heraldic significance. The comprehen sive rationale governing Pažaislis raised Camaldolese monastic design to a new, much more sophisticated level.
Maždaug prieš tūkstantį metų Šv. Romualdas (952–1027) įstojo į benediktinų vienuoliją ir tapo vienu uoliausių šio ordino narių. Siekdamas sugrąžinti vienuolystę į pradinį tyrumą, jis daugelį metų keliavo po Italiją ir reformavo daug vienuolynų bei atsiskyrėlių eremų. Aistringiausi jo mokiniai keliavo kartu su juo į Arezzo vietovę, kur Šv. Romualdas norėjo įkurti naują eremą. Kaip tik ten, apie 1012 m. jis sutiko grafą vardu Maldolus, kuris dovanojo jam kalnuose žemių, o slėnyje – pastatus. Kalnuose šv. Romualdas įkūrė eremą, vėliau pavadintą Campus Maldoli, arba Camaldoli, o slėnio pastatuose – Fonte Buono vienuolyną, kuris ilgainiui tapo motininiais kamaldulių ordino namais. Šv. Romualdo idėjos apie aktyvaus ir kontempliatyvaus vienuoliško gyvenimo būdų derinį buvo susistemintos po jo mirties, tačiau, griežtai kalbant, kamaldulių ordinas oficialiai atsirado tik 1072 m., kai popiežius Aleksandras II išleido bulę Nulli fidelium. Krikščionys nuo seno tikėjo, jog bažnyčios yra žemiški dieviško kosmoso analogai. Taigi bažnyčių planams galėjo būti teisėtai taikoma geometrija, kuri darė aliuziją į dangų. Renesanso metu apskritimas vaizdavo dangaus kūnų formą ir buvo tikima, kad jis atspindėjo geometrinę visatos sąrangą. Apie 1600 m. įtakingiausi tūkstantmečio astronomai – Tichas Brahė, Galilėjas Galilėjus ir Jonas Kepleris – atrado, kad elipsinės, Platono ir triadinės geometrijos išaiškina planetų judėjimą, atstumus tarp jų ir jų orbitų formą. Geometrinė kosmologija ėmė reprezentuoti pažangiausią tuometį astrofizinį mąstymą. Architektai esamą geometrinių formų repertuarą papildė trikampiais ir elipsėmis, šias nesenai įteisintas figūras panaudojo kai kuriems įsimintiniausiems katalikų kontrreformacijos pastatams kurti. 1630 m. Francesco Borrominis naudojo elipses ir lygiakraščius trikampius Romos Šv. Karolio prie keturių fontanų (San Carlo alle Quattro Fontane) bažnyčiai kurti. 1640-aisiais Romoje jis pradėjo La Sapienza universiteto Šv. Ivo (San Ivo della Sapienza) bažnyčią, vaizduojančią heksagramą ir heksagoną. 1650-aisiais Gian Lorenzo Berninis sumanė panaudoti ovalo formą Šv. Andriaus al Kvirinale (Sant’ Andrea al Quirinale) bažnyčioje ir sukūrė įspūdingą elipsės formos aikštę priešais Šv. Petro baziliką Vatikane. O 1650 m. Guarino Guarinis pritaikė sudėtingas geometrijas Šv. Lorenco (San Lorenzo) bažnyčioje ir Šv. Drobulės koplyčios (Capella della SS. Sindone) skliautams Turine. Prisimenant heraldikos svarbą tais laikais, įsidėmėtina, kad heksagrama pasirodo kamaldulių ordino emblemoje ir vaizduoja dvigubą leliją Pacų giminės herbe. San Michele kamaldulių kongregacijos Venecijoje emblema vaizduoja kometą su šešiakampe liepsnojančia galva. Geometrija, kuri sudaro Pacų giminės herbo – dvigubos lelijos pagrindą, gali būti pavaizduota trikampiais, heksagonu ir heksagrama. Šios figūros yra identiškos toms, iš kurių sukurtas Pažaislio bažnyčios planas. Į ankštą erdvę įterpta geometrinė sąranga nulėmė Pažaislio išsidėstymą ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios planą. Geometrinės figūros yra daugiavalentės – toms pačioms formoms yra suteikiamos simbolinės reikšmės keletoje sričių. Tokiu būdu kosmologinės, filosofinės ir heraldinės aliuzijos papildo vienuolyno sakralinės geometrijos pirmines prasmes. Simbolinės geometrijos užuominų sodrumu Pažaislis išsiskiria iš kitų, žvelgiant paviršutiniškai – panašių, bet iš esmės ne tokių sudėtingų kamaldulių vienuolynų.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/32270
https://hdl.handle.net/20.500.12259/32270
Appears in Collections:Art History & Criticism / Meno istorija ir kritika 2009, nr. 5

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

93
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

193
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.