Tarpasmeninių ryšių tinklo formavimasis ir jo reikšmė migracijoje
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
Rosinaitė, Vikinta | Vilniaus kolegija | LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2010 | 1(2) | 29 | 46 |
Šiame straipsnyje, remiantis tarpasmeninių migracijos tinklų tyrimo rezultatais, analizuojamas darbo paieškos ir įsikūrimo migracijoje procesas. Analizė koncentruojasi ties migrantų kuriamomis darbo paieškos strategijomis, įsitraukimo į socialinius tinklus motyvais bei išteklių mainais tinkle (informacija, pagalba, parama, draugystės ryšiais). Straipsnyje pagrindinis dėmesys sutelkiamas ne į struktūrines socialinio migrantų tinklo formavimosi charakteristikas, bet siekiama atskleisti subjektyvias migrantų patirtis ir refleksijas, jiems mėginant integruotis į užsienio šalies darbo rinką. Straipsnio analizė grindžiama M. Granovetterio suformuluotu teoriniu argumentu, patvirtinančiu silpnų ir stiprių ryšių vaidmenį darbo paieškos procese (Granovetter 1973). Teigiama, kad silpnų ryšių tinklams būdinga didelė socialinių ryšių sklaida, padedanti gauti migracijoje reikalingų informacijos, finansinių, materialinių ar emocinės paramos išteklių, ieškant būsto, darbo vietos, mažinant kitas migracines įsikūrimo išlaidas. Teorines įžvalgas iliustruoja migracijos tinklo atvejo tyrimo rezultatai. Empirinis lietuvių migrantų giluminis kokybinis tyrimas buvo atliktas 2010 m. kovo mėn. Kopenhagoje (Danijoje), kurio metu apklausta 20 informantų, atsižvelgiant į jų sociodemografines charakteristikas, tokias kaip lytis, išsilavinimas, profesinė patirtis, amžius. Empirinėje analizėje formuluojami tokie pagrindiniai klausimai: kokios darbo paieškos strategijos naudojamos migracijoje ir kaip jos priklauso nuo turimų socialinių ryšių tipo; kokio tipo socialiniai ryšiai – stiprūs, bendruomeniniai ar silpni, plačiai išsklaidyti pažįstamų tinklai – padeda susirasti gyvenamąją vietą, darbo ar studijų vietą migracijos šalyje; kaip formuojasi migrantų tarpusavio pagalbos tinklai; kas suteikia pagrindinę pagalbą ir informaciją atvykus į migracijos tikslo šalį.
This article focuses on the analysis of job-searching strategies based on the results of the interpersonal migration networks research. The analysis deals with the issue of migrants’ job-searching strategies based on different types of social ties. The attention is also paid to the analysis of the exchange of diverse resources in these networks (including the analysis of information, support, friendship, communication and kinship ties). The article not only examines the structural characteristics of migration networks but also analyzes the subjective experiences and reflections of migrants in the integration process in a foreign country’s labor market. The main analytical argument refers to Granovetter’s typology of weak and strong ties in professional mobility, including jobsearching processes (Granovetter 1973). Weak social ties are characterized by a high dispersion of information flows advantageous to migrants’ integration into the labor market. Networks of weak ties also provide the financial resources, personal contacts or emotional support in settlement, housing or job searching in migration country. We illustrate the theoretical insights by the empirical data from a qualitative migration network case study of Lithuanian migrants conducted in March of 2010 in Copenhagen (Denmark). The general bulk of the data comes from the in-depth interviews with 20 respondents with different socio-demographic characteristics including gender, education, age, professional experience and family status. The empirical analysis focuses on the following issues: What kinds of job-searching strategies are advantageous in migration? How these strategies are related to weak and strong ties used by migrants? Who provides migrants with mutual assistance, basic information and other resources? To summarize the empirical data, the meaning of interpersonal migration networks is ambiguous in terms of its functions and significance for migrants’ adaptation.[...].