Etnopolitinių problemų sprendimas taikant teritorinę decentralizaciją Belgijoje ir Ispanijoje

Abstract

Straipsnyje analizuojamas valstybės federalizacijos veiksmingumas sprendžiant etninius konfliktus demokratinėse valstybėse, remiantis Belgijos ir Ispanijos atvejų pavyzdžiais. Bandoma nustatyti būtinas sąlygas integracijai skatinti diegiant federaciją ir apibrėžti aplinkybes, kuriomis federacija gali pasirodyti esanti neefektyvus nacionalinės integracijos instrumentas. Apibendrinant Belgijos ir Ispanijos valstybių sąrangos pertvarkymo federaciniais principais patirtį, įvardijami pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys federalizacijos sėkmę siekiant išsaugoti valstybės teritorinį vientisumą ir palaikyti jos stabilumą. Be to, nurodomos federacinių mechanizmų numanomos pagrindinės grėsmės multietninės valstybės vientisumui ir stabilumui. Apibrėžiami ir įvertinami atskiri konstituciniai ir instituciniai mechanizmai, politinės autonomijos formos ir laipsnis, subnacionalinės partijų ir rinkimų sistemos, etninė tapatybė.

The article analyses the impact federalization processes may have on the dynamics of ethnic conflict in multiethnic democratic states. Parting from basic theoretical premises as regards the capacity of federalization principles to manage ethnoterritorial conflicts within multiethnic states, the Belgian and Spanish cases are chosen in order to explain the main theoretical contradiction, whether federative restructuring of a state contributes to reducing ethnic tensions, helps to mitigate divisions and fosters accommodation or, on the contrary, provides ruling regional elites with relevant resources to fuel further disintegration. Both Belgium and Spain underwent a series of constitutional reforms pursuing the same objective to accommodate ethnic claims; however, while the Spanish solution of autonomous statutes proved to be successful in reducing the risk of state disintegration, the federalization of Belgium seems to have enhanced the cleavage. Among the main factors that contribute to system stabilization and national integration or make secession more likely, the following elements are analysed: constitutional and institutional mechanisms that are applied in specific sociopolitical contexts; type and degree of political autonomy granted to various groups; statewide and subnational electoral and party systems and their interplay; historical experience of intergroup relations; evolution of ethnoterritorial identities.