Rasos Markšaitytės daktaro disertacijos „Psichologinių ir socialinių charakteristikų svarba lietuvių emigraciniams ketinimams bei emigravimui“ (socialiniai mokslai, psichologija 06S) recenzija
| Author |
|---|
Gudonis, Vytautas |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2010 | 7 | 131 | 136 |
Autorė pasirinko itin aktualią šiandienei Lietuvai emigracijos temą: dėl prastos šalies ekonominės situacijos, nedarbo, mažų atlyginimų, blogų darbo ir gyvenimo sąlygų, nepakankamos galimybės siekti karjeros per pastaruosius dvidešimt metų, įvairių autorių duomenimis, į užsienio šalis gyventi išvyko nuo 300 000 iki 500 000 lietuvių, t. y. apie 13 proc. visos Lietuvos gyventojų. Ši socialiai grėsminga situacija aktualizuoja Rasos Markšaitytės disertacinį tyrimą. Nors pastaraisiais metais kiek aktyviau pradėti tyrinėti naujosios lietuvių emigracijos dėsningumai, tačiau beveik neanalizuojamos lietuvių psichologinės charakteristikos ir jų sąsajos tiek su jų emigraciniais ketinimais, tiek su realiu emigravimu. Šių problemų sprendimo ėmėsi disertacijos autorė – tai galime traktuoti tyrimo teoriniu naujumu; o plačiau pažinti emigrantų asmenybę turėtų būti naudinga siekiant kurti psichologines prevencijos priemones, kurios palengvintų jų adaptaciją, – tai būtų galima vertinti kaip šio darbo praktinę reikšmę.
The author of the review argues that dissertation is very actual and necessary in Lithuanian context, having theoretical and practical significance. Studies on emigration phenomenon in Lithuania become specifically relevant because of its wide extensions. There is no precise data about new emigration wave of Lithuanians (which began after 1990). Different sources indicate different numbers and this is a challenge. During the last 20 years from 300 000 to 500 000 Lithuanians emigrated to foreign countries and this makes approximately 13 percent of all population in Lithuania. The novelty of this work is that a wide range of personal psychological characteristics including stable personality characteristics and changeable indicators of psychological well-being are analyzed. Also the objective to estimate the relative importance of these psychological factors in predicting emigrational intentions and emigration of Lithuanians is set. Some limitations and questions for discussion related to the historical perspective of emigration and cross-cultural context are mentioned as well as practical recommendations of dissertation.