Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/32089
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Žemaitienė, Nida;Jusienė, Roma;Markūnienė, Eglė;Breidokienė, Rima;Širvinskienė, Giedrė
Title: Išnešiotų trijų–keturių mėnesių kūdikių žindymą po gimimo prognozuojantys veiksniai
Other Title: Predictors of the full -term infants’ breast-feeding at the third -fourth month after birth
Is part of: International journal of psychology: a biopsychosocial approach, 2011, [Vol.] 8, p. 41-66
Date: 2011
Keywords: Žindymas;Sociodemografiniai veiksniai;Biomedicininiai veiksniai;Psichologiniai veiksniai;Pogimdyminis depresiškumas;Breast-feeding;Socio-demographic factors;Biomedical factors;Psychological factors;Postnatal depression
Abstract: Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad žindymas teigiamai veikia kūdikio sveikatą ir raidą, motinos sveikatą, motinos ir kūdikio ryšį. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja išimtinį kūdikio žindymą iki šešių mėnesių amžiaus. Šio tyrimo tikslas yra ištirti sociodemografinius, biomedicinius ir psichologinius veiksnius, susijusius su trijų–keturių mėnesių kūdikių maitinimo būdu, ir atskleisti, kurie iš jų didina tikimybę, jog kūdikis bus žindomas. Metodika. Tyrime dalyvavo 223 moterys, pagimdžiusios išnešiotus naujagimius Kauno medicinos universiteto klinikose. Psichologinis vertinimas vyko 2-3 dieną po gimdymo ir praėjus 3–4 mėnesiams po gimdymo. Pirmojo vertinimo metu tyrimo dalyvės pateikė informaciją apie patirtus stresinius įvykius, savijautą ir santykius su sutuoktiniu / partneriu nėštumo metu. Antrojo vertinimo metu tyrimo dalyvės teikė informaciją apie kūdikio maitinimo būdą, patirtus stresinius įvykius, savijautą ir santykius su sutuoktiniu / partneriu per tris mėnesius po gimdymo. Abiejų vertinimų metu jos apibūdino savo emocinę būseną pagal Edinburgo postnatalinės depresijos skalę. Be to, buvo analizuojama medicinos personalo pateikta informacija apie gimdymo būdą ir aplinkybes, naujagimio svorį ir funkcionavimą pagal Apgar skalę. Tyrimo rezultatai parodė, kad išimtinai žindančios motinos yra aukštesnio išsilavinimo, gyvenančios registruotoje santuokoje ir rečiau rūkančios nėštumo metu. Mišriai maitinančios kūdikius motinos yra rečiau laimingos ir teigia patiriančios daugiau streso pogimdyminiu laikotarpiu, taip pat pasižymėjo didesniais depresiškumo įverčiais ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu. Su didesne tikimybe išimtinai žindyti kūdikį yra susijęs ir motinos laimingumas praėjus 3–4 mėnesiams po gimdymo. Daugiaveiksnė logistinė regresija parodė, kad svarbiausi reikšmingi veiksniai, prognozuojantys išimtinį žindymą, yra gimdymas natūraliais takais ir vyresnis motinos amžius. Išvados. Lyginant su dirbtiniu maitinimu, daugiausiai galimybių žindyti savo kūdikį turi natūraliais takais pagimdžiusios ir vyresnės motinos, tuo tarpu psichologiniai veiksniai neturi nepriklausomos reikšmingos įtakos 3–4 mėnesių kūdikio maitinimo būdui.
Extensive research provides evidence that breast-feeding has advantages for infant health and development, maternal health and infant-mother relationship. The WHO recommends exclusive breast-feeding up to 6 months of age. However the proportion of infants who are exclusively breast-fed declines during the first several months after birth. The purpose of the present study is to identify socio-demographic, biomedical and psychological factors associated with and predicting breast-feeding 3-4 months postpartum. Material and methods. Participants were 223 women who gave birth to their full-term infants at the Hospital of Kaunas Medical University. Psychological measurements were accomplished two-three days and three-four months postpartum. During the first measurement of the study participants provided information about the experienced stressful events, emotional well-being and relationships with spouse / partner during pregnancy. During the second measurement participants provided information about infant feeding mode, experienced stressful events, emotional wellbeing and relationships with spouse / partner within three months after giving birth. In both measurements participants assessed their emotional state using Edinburgh postnatal depression scale. The information about the mode and circumstances of delivery, neonates’ birth weight and functioning measured with Apgar scale provided by medical staff was also analyzed. The results of the research revealed that exclusively breast-feeding mothers are of higher education, living in registered marriage and non-smoking during pregnancy. Mixed breast-feeding mothers rated themselves as less happy and reported higher rates of stress three months postpartum and had more depressive symptoms during early postpartum period. The exclusive breast-feeding was also associated with the mother’s subjective happiness at third-fourth month after delivery. However the multivariate logistic regression revealed the delivery mode and elder maternal age as the only significant factors associated with the exclusive breastfeeding. Conclusion. The vaginal delivery (versus Cesarean section) and elder maternal age increased the probability of exclusive breast-feeding, while no one significant and independent psychological factor measured in this study was associated with infant’s feeding mode at the third-fourth moth.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/32089
https://hdl.handle.net/20.500.12259/32089
Appears in Collections:International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach / Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2011, [vol.] 8

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

128
checked on Dec 9, 2019

Download(s)

102
checked on Dec 9, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.