Irako demokratizacija : institucinis lygmuo

Abstract

Straipsnyje aptariamos laikinosios (Irako valdančioji taryba, Laikinoji Irako vyriausybė bei Laikinoji Nacionalinė asamblėja) ir pereinamoji (Pereinamoji Nacionalinė asamblėja) Irako institucijos bei jų pirmtakės (Atstatymo ir humanitarinės pagalbos tarnyba, Laikinoji koalicinė valdžia) – vertinamas jų demokratiškumas. Institucijos analizuojamos per autonominės demokratijos modelį – sudarytą pagrindinių demokratijos principų ir kriterijų grandinę. Kartu apžvelgiami Irake vykę rinkimai į Pereinamąją Nacionalinę asamblėją, Nuolatinę Nacionalinę asamblėją bei referendumui dėl Irako Konstitucijos. Čia ypač svarbūs tampa gilėjančios etnokonfesinės poliarizacijos ženklai. Demokratizacijos proceso kontekste tiriamos šio reiškinio, lėmusio politinę suirutę ir saugumo krizę Irake, priežastys

This article is focused on the analysis of interim (the Iraqi Governing Council, the Iraqi Interim Government and the Interim National Assembly) and transitional Iraqi institutions (the Transitional National Assembly) as well as other previously established institutions (the Office of Reconstruction and Humanitarian Assistance, the Interim Coalition Government). Much attention is given to the level of democracy within these institutions. They are examined applying the model of autonomous democracy that consists of a coherent chain of the main principles of democracy and its criteria. At the same time some additional attention is devoted to the elections to the Transitional National Assembly and these to the permanent National Assembly as well as the referendum concerning the Iraqi Constitution. Consequently, visible signs of the ethno-confessional polarization have become especially significant. Various reasons for this phenomenon which, in turn, has resulted in the political upheaval and the security crisis in Iraq will be discussed in the context of the process of democratization