| Abstract: | Background. The bioecological model of human development indicates that there are multiple layers of factors influencing child development (Bronfenbrenner, Morris, 2006). Purpose. This study investigated the effects of community locale, neighborhood social organization, utilization of community cognitive developmental resources, and home literacy on early childhood cognitive skills. Material and methods. Hierarchical linear regression was employed with a nationally representative sample of kindergarten children from across the USA. This enabled an examination of the effects of community locale (urban, suburb/large town, and small town/rural) on neighborhood social organization, as well as the effect of social organization on early cognitive skills (a composite of individually administered early reading, math and general knowledge scales), above and beyond the effects of accessing community cognitive developmental resources (e.g., concerts, zoos, aquariums, museums, and libraries) and home literacy (e.g., parent-child shared reading). Multiple statistical controls were utilized, including race/ethnicity status, gender, and family SES. Results. Neighborhood social organization was lower in urban areas and social organization positively predicted early cognitive skills; however, family SES was the strongest predictor of social organization, indicating that dwelling in an urban area was only a notable disadvantage for families of lower income. Small town/rural residence was directly associated with lower cognitive skills, but this effect is partially mitigated by the higher levels of social organization in small town/ rural neighborhoods. Conclusions. Because contextual effects on cognitive skills were above and beyond the positive effects of parental involvement and SES, the importance of the contextualized support of child development is discussed.
Mokslinė problema. Pagal bioekologinį žmogaus vystymosi modelį, vaiko vystymąsi veikia įvairių lygmenų veiksniai (Bronfenbrenner, Morris, 2006). Tikslas. Tyrimu nagrinėjama vietos bendruomenės, gyvenamojo rajono socialinės organizacijos, bendruomenės kognityvinio vystymosi išteklių ir raštingumo ugdymo namų aplinkoje reikšmė ankstyviesiems vaiko kognityviniams įgūdžiams. Metodika. Tyrime taikoma hierarchinė tiesinė regresija, analizuojama reprezentatyvi JAV vaikų darželius lankančių vaikų imtis. Vertinama gyvenamosios vietovės (miestas, priemiestis / didelis miestas, nedidelis miestas / kaimas) reikšmė gyvenamojo rajono socialinei organizacijai, taip pat socialinės organizacijos reikšmė ankstyviesiems kognityviniams įgūdžiams (įgūdžiai vertinami apibendrinant individualiai atliktų ankstyvųjų skaitymo, matematikos ir bendrųjų žinių testų skales), atsižvelgiant į bendruomenei prieinamus kognityvinio vystymo išteklius (pvz., koncertus, zoologijos sodus, akvariumus, muziejus, bibliotekas) ir raštingumo ugdymą namų aplinkoje (pvz., tėvų ir vaikų bendrą skaitymą). Atliekant statistinę analizę atsižvelgiama į rasę / etniškumą, lytį, šeimos socialinį-ekonominį statusą. Rezultatai. Gyvenamųjų rajonų socialinė organizacija buvo mažiau palanki kaimo vietovėse, socialinės organizacijos pobūdis savo ruožtu prognozavo ankstyvuosius kognityvinius įgūdžius. Tačiau šeimos socialinis-ekonominis statusas buvo stipresnis prognozinis veiksnys, numatantis socialinę organizaciją, – tai rodo, kad gyvenimas kaimo vietovėse yra ypač nepalankus šeimoms, turinčioms mažas pajamas. Gyvenimas mažuose miestuose ar kaime buvo tiesiogiai susijęs su prastesniais ankstyvaisiais kognityviniais įgūdžiais, tačiau ši sąsaja buvo silpnesnė tais atvejais, kai mažo miesto ar kaimo socialinė organizacija buvo geresnė. Išvada. Tyrimas atskleidė, kad kontekstas yra reikšmingas veiksnys, prognozuojantis vaiko ankstyvuosius kognityvinius gebėjimus, nepriklausomai nuo raštingumo lavinimo namuose ar šeimos socialinio-ekonominio statuso. Straipsnyje aptariama kontekstualizuotos pagalbos vaiko vystymuisi reikšmė. |
