Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31972
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Petrulis, Vaidas;Migonytė, Viltė
Title: Kauno tarpukario (1918–1940) architektūros reikšmė ir galimybės vertinant šiuolaikinės paveldosaugos požiūriu
Other Title: The significance and status of Kaunas interwar architecture from the perspective of heritage security
Is part of: Kauno istorijos metraštis, 2012, nr. 12, p. 191-202
Date: 2012
Keywords: Kaunas;Tarpukaris;Architektūra;Paveldosauga;Interwar;Architecture;Heritage
Abstract: Nuo seniausių laikų statybinės veiklos objektai buvo vienas pagrindinių veiksnių, nulėmęs fizinį ir dvasinį vietos aplinkos specifiškumą, paveikęs esminius jos transformacijų procesus ir perteikęs visuomenės vertybines nuostatas. Pasak architekto prof. Edmundo Stasiulio, architektūra atspindi tuometinę epochą, jos ekonominę ir socialinę situaciją, yra tos epochos kolektyvinės sąmonės rezultatas. Nors šiuo metu Lietuvoje vis dar išgyvename nenusistovėjusio ir kintančio santykio su paveldo aplinka laikotarpį, materialių praeities ženklų gausa, daugialypiškumas, įvairovė ir jų žymima istorinė praeitis galėtų šiandien tapti viena didžiausių paskatų šį palikimą deramai išsaugoti esamoms ir būsimoms kartoms.
The heritage of interwar Kaunas (1918- 1940) is one of the most significant testimonies of the processes of architectural modernization of Lithuanian towns, which took place in the first half of the 20th century. Despite the obvious importance of this heritage for the architectural identity and “local spirit” of the city, a bigger part of the buildings are currently in poor condition. The article claims that the official methods of heritage security in Lithuania are mostly oriented at individual architectural and urban objects, whereas different architectural interactions and combinations are neglected. The theoretical framework of the work is based on the Bruno Latour’s conception of the cartography of controversies, prevalent in the contemporary theory of architecture, and its relation to the notion of “cultural ways”, popular in heritage security. The article discusses the possible ways of uniting the architectural heritage of interwar Kaunas into the networks, which would relate the material heritage with non-material values (historical, social and cultural). The creation of thematic networks would enrich the official practice of heritage security, on the one hand, and would incorporate the interwar architectural heritage into the memory maps of local community, on the other.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/31972
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31972
Appears in Collections:Kauno istorijos metraštis 2012, nr. 12

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

34
checked on Jul 14, 2019

Download(s)

54
checked on Jul 14, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.