Social property relations and payment for environmental services : a case study in a rural community in Mexico

Abstract

This article presents a case study centred on the rural community of Chichila, Mexico, which has implemented a local project of payment for environmental services to the neighboring town of Taxco. Mexican legislation recognizes different types of property rights related to water, forest and land and, likewise, recognizes the importance of conserving natural resources like forest and water while making use of the environmental services they can offer. This study is a qualitative approach, which shows how direct control of natural resources helps local people in the community to construct an idea of property and their own concept of environmental services. Both ideas are legitimized by the direct or indirect involvement of local agents in these projects, but at the same time bring to light conflicting interests between different actors at the regional level. This is because the process of appropriation of natural resources leads to confusion due to the overlapping of different property rights and the confluence of different, and divergent, political and legal institutions.

Straipsnyje analizuojamas atvejis Chichila kaimo bendruomenės (Meksika), kuri įgyvendino vietinį mokesčio už aplinkosaugos paslaugas, teikiamas kaimyniniam Taxco miestui, projektą. Meksikos įstatymuose pripažįstami skirtingi nuosavybės į vandenį, miškus ir žemę tipai. Juose taip pat pabrėžiama gamtos išteklių, tokių kaip miškai ir vanduo, išsaugojimo svarba ir raginama naudotis aplinkosaugos paslaugomis. Straipsnyje, kurio pagrindas – kokybinis tyrimas, atskleidžiama, kaip tiesioginis gamtos išteklių valdymas įgalina vietinės bendruomenės narius sukurti savo pačių nuosavybės ir aplinkosaugos paslaugų sampratas. Abi sampratas legitimuoja vietinių veikėjų tiesioginis ir netiesioginis įsitraukimas į vietinius projektus. Kita vertus, šios sampratos parodo ir prieštaringus įvairių veikėjų interesus regioniniu lygmeniu. Taip atsitinka dėl to, kad gamtos išteklių savinimasis yra susijęs su painiava, kuri kyla susiliejant iš dalies sutampančioms skirtingos nuosavybės teisėms ir skirtingoms politinėms bei teisinėms institucijoms.