Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31852
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Žilys, Apolonijus
Title: Rezidencinė diferenciacija ir skirtumai Lietuvos moderniajame mieste : (po)sovietinis ar Vakarų miestas?
Other Title: Residential differentiation in Lithuanian modern cities: is it a (post-)Soviet or Western city?
Is part of: Kultūra ir visuomenė : socialinių tyrimų žurnalas = Culture and society : journal of social research. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2013, nr. 4(2)
Extent: p. 67-101
Date: 2013
Keywords: Lietuvos miestas;Rezidencinė diferenciacija;Modernusis miestas;Socialistinis miesto projektas;Posovietinis miestas;Segregacija;Socialinė poliarizacija;Neovėberistinė miesto teorija;Nomarksistinė miesto teorija;Lithuanian city;Urban residential differentiation;Modern city;Socialist city project;Postsocialist city;Segregation;Social polarization;Neo-weberian urban theory;Neo-marxist urban theory
Abstract: Straipsnyje analizuojami rezidenciniai skirtumai ir diferenciacija Lietuvos moderniajame mieste ir stengiamasi atsakyti į klausimą, ar šie skirtumai suponuoja ir atkartoja Vakarų šalių miestuose matomas ryškesnes segregacines nelygybės formas. Svarbu apžvelgti ne tik įvairius miesto sociologijos ar miesto studijų teorijų rezidencinių skirtumų ir jų santykio su segregacija aiškinimus, bet ir pasigilinti, kaip šios teorijos vertina ir analizuoja du modernaus miesto projektus – sovietinį ir kapitalistinį miestą. Remiantis dviejų (neomarksistinės ir neovėberistinės) naujosios miesto sociologijos teorijų debatais, analizuojami tyrimo „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“ kiekybiniai apklausos duomenys, surinkti 3 Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Gauti rezultatai neleidžia teigti, kad Lietuvos miestuose egzistuoja ryški segregacija ar poliarizacija, bet pastebima rezidencinių skirtumų. Galima daryti tam tikras prielaidas apie gentrifikaciją ir daugiabučių rajono sovietiniais metais turėto statuso redukciją: nors abu rajonai yra gana mišrios rezidencinės kompozicijos ir nepasižymi dideliais rezidenciniais skirtumais, vis dėlto tam tikri namų ūkio rodikliai (pvz., namų ūkio amžius) ir saviidentifikacijos kintamieji ganėtinai gerai skiria šiuos rajonus. Be to, vertinant vidinę rajono struktūrą, homogeniškiausi yra darbo klasės ir priemiesčių gyventojai bei šeimos, kurias apibūdina dvi gana skirtingos ir poliarizuotos sociodemografinės ir socioekonominės struktūros, tad ir šių miesto rajonų rezidenciniai skirtumai yra bene ryškiausi Lietuvos moderniajame mieste. Atsižvelgiant į posovietinio miesto kontekstą galima teigti, kad nors minėti rezidenciniai skirtumai egzistuoja, ryškesnės segregacijos, kuri aptinkama Vakarų miestuose, nėra. [...]
The article analyzes residential differentiation in modern Lithuanian cities in order to answer the question whether these differences imply and reflect an increasing segregation and social exclusion observed in Western cities. It not only examines residential differences and their relation to segregation as explained by the theories of Urban Sociology and Urban Studies, but also pays attention to the way these theories differently evaluate and study two projects of the modern city – Soviet and Capital cities. The article uses new urban sociological theories – neo-Marxist and neo-Weberian – to analyse the quantitative data from the survey “Social Exclusion in Lithuanian Cities: Forms of Spatial Segregation and Polarisation” (2012) collected in three largest Lithuanian cities – Vilnius, Kaunas and Klaipėda. The analysis does not suggest a severe socio-spatial segregation or polarization in Lithuanian cities, but residential differences are evident. The results allow us to make certain assumptions about gentrification and reduction of the status of Soviet housing areas: although these areas are sufficiently heterogeneous as far as their residential composition is concerned and residential differences are meagre, certain household indicators such as the age dynamics of household residents and the variables of class self-identification distinguish these areas sufficiently. It should also be noted that residents and families in working class areas and suburbs defined by two rather different polarized socio-demographic and socioeconomic organizations are the most homogenous thanks to their social composition, therefore residential differences between these urban areas are the most salient in Lithuanian modern cities. Although residential differences exist among different areas of the post-socialist city, a severe segregation found in Western cities is absent. [...]
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/31852/1/ISSN2335-8777_2013_N_4_2.PG_67-101.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31852
Affiliation(s): Sociologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2013, nr. 4(2)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

51
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

45
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.