Apie XV-XVIII a. Kauno miestiečių bendruomenės kultūrinį pajėgumą
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2009 | 10 | 7 | 22 |
Kauno miestiečių bendruomenė atsirado XV a. pradžioje, kai rimstant karams su kryžiuočiais ryškėjo prekybos Nemunu galimybės. Tuoj pat užsimezgė prekybos ryšiai su Gdansku ir kitais prūsų miestais, jie vis stiprėjo. Nemuno ir Neries santakoje, kur jau stovėjo Kauno pilis, ėmė kurtis atsikėlėliai pirkliai su vokiškais vardais ir pavardėmis, greičiausiai iš to paties Gdansko ir kitų prūsų miestų. 1408 m. šitai besikuriančiai pirklių ar miestiečių bendruomenei Vytautas suteikė Magdeburgo teisę, atsirado Kauno miestas. Kauno miestiečių bendruomenė buvo ganėtinai didelė ir pajėgi, kad sukauptų kultūros reiškinių kūrimo galimybes. Pagaliau jau straipsnio išvadų dalis galėtų būti – jei iš anksto nebūtų akivaizdu – kad Kaunas buvo vakarietiškiausias Lietuvos miestas, praktiškai nepajutęs Rytų Europos įtakos. Vakarietiškas ne tik geografine prasme, bet ir visais kitais požymiais. Apibendrinant galima teigti, kad Kauno miestiečiai buvo imlūs aukštosios kultūros (literatūros, meno ir kitų sričių) apraiškų vartotojai. Miestiečių kūrybinės galios kultūros sferoje nebuvo didelės, jos atsiskleidė bendruomenės organizavimo ir kasdienio gyvenimo lygmenyje, t. y. rašto vartojimo, elementarių mokyklų, viešųjų ir privačių pastatų statybos ir jų interjero įrengimo, miesto savarankiškumo idėjų ir simbolių puoselėjimo bei naudojimo lygmenyje. Kauno miestiečių bendruomenė, nepaisant to, kad buvo nedidelė ir nuo XVII a. vidurio nuolat patyrė įvairius karų ir epidemijų sukeliamus sunkumus, neužsisklendė tik siauroje profesinėje pirklių ir amatininkų veikloje, bet atsiliepė ir į gyvenimo kultūrinius iššūkius.
The article discusses the extent of cultural achievements’ realization in Kaunas citizen’s community during the 15th–18th centuries. The community largely comprised merchants, tradesmen and rivermen, that is, people who travelled a lot and could absorb cultural innovations. It can be stated that Kaunas citizens were open to the high culture (literature, art, etc.). Their libraries had books of outstanding Antique and 16th–17th c., authors; architectural styles of Kaunas city followed the European trends; a considerable number of people studied in European universities. With respect to the cultural sphere, creative potential of Kaunas citizens was not high. Mostly, cultural creativity was realized in community organization sphere and daily life. For example, the use of writing, establishment of elementary schools, building and interior decorating of public and private houses, the nourishment of the city symbols and autonomy. From the middle of the 17th century, Kaunas citizens had to suffer the hardships of wars and epidemics. Despite these difficulties, the small community remained open for the cultural challenges of life. Outstanding intellectuals, brothers Kojalavičiai came from the Kaunas citizens’ environment, although they contributed to the Lithuanian culture as clergymen. The interaction of cultural lives of clergy and laymen, which enriched Kaunas in the 15th–18th centuries, is left for further discussions.