Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios vidaus konfliktas 1918-1940 m
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2009 | 10 | 59 | 72 |
Kauno vokiečių bendruomenė turi ilgą savo istorijos kelią. Kadaise ji buvo viena didžiausių Kauno bendruomenių, šiandien jos nariai skaičiuojami tik dešimtimis. Nykdama bendruomenė palieka užmarščiai savo istoriją, kuri neatsiejama nuo mūsų tautos istorijos. Todėl būtina ištirti ir įvertinti kiekvieno bendruomenės laikotarpio savitumą. Vienas išskirtiniausių vokiečių bendruomenės bruožų – religija, kuri iš dalies sąlygojo vokiečių tautinės savasties atsparumą bei bendruomenės uždarumą. Pagal 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenis, 98,08 % visų Lietuvos vokiečių priklausė evangelikų liuteronų bažnyčiai . Šio darbo tikslas – bandymas iškelti problemas, su kuriomis 1918–1940 metais teko susidurti Kauno vokiečių evangelikų liuteronų bendruomenei.
In 1918–1940, the Evangelical Lutheran church of Kaunas Germans was an inseparable part of Kaunas community life. The Evangelical Lutheran church being the center of German religion was especially important for the local Germans. In 1923, 91% (i.e. 2975 people) of German community were Evangelical Lutherans. On the other hand, there were some cases when a German did not belong to the Evangelical Lutheran church. In 1923, the Kaunas German community comprised 31 Roman Catholics, 41 Baptists, 43 Evangelical Methodists, 146 Evangelical Reformats, 15 Russian Orthodoxs, 18 irreligious and 2975 Evangelical Lutherans. The research revealed that in 1918-1940, the Kaunas Evangelical Lutheran church was equally important for Lithuanians. In the 20th century, the number of Lithuanian Evangelical Lutherans considerably increased. The struggle for domination and leadership in the church caused the conflicts between the German and Lithuanian communities. One of the first conflicts occurred during the general Evangelical Lutheran synod held in Kaunas on the 15th October, 1915. There were disagreements about the language used in the synod. Lithuanian Lutherans opposed the use of the German language in the synod, whereas the Germans were against using Lithuanian. The conflict marked the beginning of the struggle between the Kaunas Germans and Lithuanian Evangelical-Lutherans for the leadership in the church. The Evangelical Lutheran church retained its secularity till 1930. However, in the middle of the 1930s, the German community lost influence and the church leadership accrued to Lithuanians.