Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31806
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Rimša, Edmundas
Title: Kauno miestiečių ir atvykėlių vokiečių antspaudai (1479–1655 m.)
Other Title: Signets of Kaunas citizens and German comers (1479–1655)
Is part of: Kauno istorijos metraštis, 2008, nr. 9, p. 9-34
Date: 2008
Keywords: Antspaudai;Atvykėliai;Vokiečiai;Kaunas;Signets;Comers;German
Abstract: Viduramžių beraštėje visuomenėje, kai žodinį susitarimą pakeitė raštininkų (notarų) pagal specialų formuliarą sudarytas dokumentas, antspaudas tapo svarbiausia jo legitimacijos priemone. Prispaudus antspaudą su savininko vardu ir simbolika, dokumentas buvo tarsi pasirašomas. Antspaudas garantavo, kad tai, kas dokumente surašyta, yra tikra, neginčytina. Neatsitiktinai už antspaudo suklastojimą taikytos griežčiausios bausmės, net iki sudeginimo. Suprantama, turint tiek mažai Kauno miestiečių antspaudų, kurių dauguma iš labai siauro laikotarpio, daryti išsamių apibendrinimų negalima. Jie gali rodyti tik bendriausias Kauno miestietiškos sfragistikos raidos tendencijas. Akivaizdu, kad kauniečių antspauduose labia retos daiktinės arba mobiliosios figūros. Vieninteliame Jurgio Sotkūno antspaude, jei neskaitysime iš Karaliaučiaus atvykusio Reinoldo Plato antspaudo, pavaizduota pasaga su kryžiumi, bet ir ta greičiausiai nusižiūrėta iš lenkiškos kilmingųjų heraldikos. Čia, dar labiau negu kituose Lietuvos miestuose, vyravo linijiniai ženklai, kurių pagrindą sudarė strėlės, įvairių formų kabliai, kryžiai ir kitos linijų kombinacijos. Jos artimos kaimyninių kraštų miestiečių ir senajai Lietuvos kilmingųjų linijinei heraldikai. Ar tie ženklai buvo paveldimi, turint tik po vieną kiekvienos šeimos antspaudą, sunku ką nors pasakyti, nors tokia galimybė, ypač Kauno vokiečių aplinkoje, neatmestina. Aišku, kad dalis skurdesnių miestiečių, taip pat moterys ar bent jų dauguma signetų neturėjo, nes nė viena, kai galėjo aktus antspauduoti, jų neprispaudė. Antspaudams, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, paprastai naudotas dažytas žalias, rečiau natūralus vaškas. Išimtį sudaro nebent anonimo vokiečio 1512 m. raudono vaško antspaudas. Beveik visi kauniečių signetai pagaminti gerų meistrų, neretai jie meniškesni už smulkiosios ir net vidutinės bajorijos signetus. Tai rodo jų savininkų gerą skonį ir aukštą vietos meistrų profesinį lygį. Pasigaminti tokius signetus galėjo tik turtingesni kauniečiai, nes jie kainavo daug brangiau negu primityviai prasto meistro išraižyti. Pagaliau, jei palyginsime vaitų pareigybinius antspaudus su privačiais miestiečių signetais, pastebėsime ne vien dydžio ir įrašų skirtumus. Miestiečių vaitų antspauduose virš skydo pavaizduotas šalmas su skraiste aiškiai pretendavo į tikrą herbą ir galbūt norą parodyti vaito aukštesnę padėtį miesto visuomenėje. Čia heraldikos ambicijos akivaizdžios, nors dar ir neprilygo iš Karaliaučiaus kilusio Plato vokiškam herbui su visa jo atributika.
Signets of citizens are an important cultural heritage of our cities. A lot of signets and short document collections of citizens were lost during the fires, wars and other disasters. Therefore, each found signet is of great value. At present, only sixteen signets of the end of the 15th to the middle of the 17th centuries are known. Two of them belong to the category of official signets used by Kaunas vaitai. The rest of the signets are private: nine of them belonged to the Lithuanians and local Germans and five or six signets were owned by the German merchants who visited Kaunas. Such small number of signets can show only general development tendencies of Kaunas city sfragistics. Basing on the available evidence, material and mobile figures are uncommon in the signets of Kaunas citizens, whereas linear signs such as arrows, hooks of different forms, crosses and other linear combinations appear more often than in other cities of Lithuania. Such use of linear signs is similar to the signet tradition of citizens of neighboring countries and heraldry of the old Lithuanian nobility. It is possible that families had their specific signs which were passed form generation to generation. As well as in other cities of Lithuania, green wax (more seldom natural) was used for seals. A red wax seal of anonym German person dated 1512 is an exception. Nearly all signets of Kaunas citizens are of good quality and are often more artistic than some signets of nobility. Such fact evidences good taste of the owners of signets and high professional standards of the local craftsmen. Comparing the official signets of vaitai and private signets of citizens, a number of differences other than size and inscriptions can be noticed. A helmet with mantle above the shield described in vaitai signets exposes pretensions to the real blazon and, possibly, an intention to show the higher status of vaitas in the city society. The signet of Kaunas citizen Reinoldas Platas (coming from Karaliaucius) is even more pretentious as it depicts a blazon with full attributes.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/31806
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31806
Appears in Collections:Kauno istorijos metraštis 2008, nr. 9

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

134
checked on Jan 5, 2020

Download(s)

116
checked on Jan 5, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.