Šventės ir iškilmės Kaune XVII-XVIII a
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2008 | 9 | 35 | 44 |
Šio straipsnio objektas – religinės ir valstybinės šventės bei iškilmės (aukštų svečių sutikimai) XVII–XVIII a. Kaune. Tyrimo tikslas – rekonstruoti ir pristatyti minėto laikotarpio kauniečių šventines tradicijas. Tyrinėdami švenčių istoriją galime stebėti ne tik vienokių ar kitokių tradicijų raidą, bet ir nužymėti socialinės stratifikacijos matmenis, stebėti religinės ir/ar valstybinės edukacijos metodus: kiekviena šventė vykdavo pagal dėmesingai miesto valdžios ir bažnyčios ruošiamą scenarijų, kuriame kiekvienas dalyvis turėdavo savo vietą. Darbe naudotasi įvairiais Kauno miesto magistrato dokumentais, keliomis savaitraščio Kurier Polski iškarpomis. Miesto valdžia, parapinė Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, neretai ir vietos bajorai per šventę bei įvairias iškilmes mėgino burti ir vienyti miesto bendruomenę: švenčių metu išryškėdavo ne tik miestietiškas korporatyvumas, bet ir atskiro miestiečio individuali atsakomybė miestui, jo bendruomenei, atliekant paskirtas pareigas ar užduotis šventės metu. Tokios iškilmės (tiek religinės, tiek pasaulietiniai renginiai) buvo vienas svarbiausių miestietiškos kultūros elementų, atspindinčių miesto tradicijas ir vertybes, charakterizuojančių jo sociumą. Miestiečiai tvirtai laikėsi savų tradicijų, nes jokių esminių pokyčių organizuojant miesto šventes aptariamuoju laikotarpiu nepastebėta.
The article analyses the collected information about the Kaunas festivals of the 17th and 18th centuries. The city government was responsible for the participation of the town-dwellers in processions and other religious holidays. Each time, certain citizens were appointed to be responsible for the organization of the festivals. The participation in the festivals was obligatory to the city officials, merchants, guild members and Lutherans, if they belonged to one of these groups. The only way to avoid the participation was paying a certain amount of money. Such duty was cancelled only in 1773 (as influenced by the Constitution of 1768). Constant orderings to take part in the festivals and the registration of participants suggests that some Catholics and Lutherans tried to avoid such compulsory participation. As to the order of religious processions, it was clearly defined and seemed to be sacralized and irreplaceable. According to Darnton (2002: 139), the society was composed not of solitary individuals but of corporate groups; thus the processions reflected the hierarchy of such corporations. The church feast was considered to be an especially significant holiday in the city. Kaunas Lutherans also had their own traditions for celebrating ecclesiastical festivals. Moreover, festivals were organized to welcome important guests in the city. Such meetings of the guests show the necessity of the city to represent itself in a proper manner. On the other hand, it was not an affair of honor, but an intention to gain benefit. The city needed support and intermediary in the high administrative stratum of the state.