| Abstract: | Šiame straipsnyje persikelsime į XVIII amžių ir, remdamiesi neskelbtais magistrato posėdžių protokolais, apžvelgsime cechų atstovų dalyvavimą sprendžiant miestui aktualias problemas, miestiečių bendruomenės prisiekusiųjų institucijos sudėties kaitą, amatininkų galimybes tapti visateisiais miestiečiais. Tiesa, dalis atsakymų į klausimus liks hipotezių lygmenyje, nes kol kas dar maža tyrimų, skirtų tiek XVIII amžiaus Kauno miesto valdžiai, tiek amatininkams, o išvados bus istoriko interpretacija labiau paremta išlikusiais šaltiniais negu to meto valdžioje ir visuomenėje preciziškai tiksli pokyčių rekonstrukcija.
Vienas iš būdų amatininkams patekti į miesto valdžią buvo atskirų asmenų karjera. Turtingesni, verslūs ir veiklūs amatininkai pereidavo į pirklių sluoksnį, tačiau tuo pat metu jie nustodavo būti amatininkais. Kaune aptariamuoju laikotarpiu pirklių teisę priėmė mažiausiai 5 amatininkai. Iš posėdžių protokolų matyti, kad XVIII a. miesto valdžioje vis dažniau imta atstovauti abi miestiečių grupes – ne tik pirklius, bet ir cechų amatininkus. Nuo XVIII a. vidurio vieną ar kelis cechų seniūnus bei jų pavaduotojus matome beveik kiekviename posėdyje. Antroje amžiaus pusėje jų vis gausėjo, kol 1790 m. sudarė pusę visų dalyvių. 1791 m. penki cechų seniūnai pasirašė kartu su tarėjais, suolininkais, miestiečių bendruomenės prisiekusiaisiais po instrukcija miesto delegatams į Ketverių metų seimą. Tokias permainas galima sieti su XVIII a. pabaigos miestiečių sąjūdžiu. Ketverių metų seimo reformų metu priimti įstatymai demokratizavo miesto valdymą. Miestiečių bendruomenės prisiekusiųjų gretos pasipildė naujais nariais iš cechų tarpo. Dar 1765 m. buvo skiriamos dvi miestiečių grupės: miestiečių bendruomenės prisiekusieji (pirkliai) ir cechai. Bet 1770 m. cechų seniūnai ir jų pavaduotojai jau buvo traktuojami kaip prisiekusiųjų institucijos nariai ir šaltiniuose šalia gmin przysięgły atsirado terminas gmin cechu (cecho prisiekusysis). XVIII a. pabaigoje Kauno mieste matome savivaldos struktūros ir jos socialinės bazės kaitą bei išaugusias socialinio mobilumo galimybes.
The present article overlooks the questions of participation of craftsmen guilds in dealing with the city problems, modifications inside the institution of the juror (merchants’) community and the possibilities for craftsmen to become full-right burghers in the second half of the 18th century. The unpublished protocols of the Kaunas city magistrate have been used for the research.
One of the ways for craftsmen to become full-right burghers and to gain access to magistrate was to make a career. In this way, the well-off, enterprising and active craftsmen changed their status into the merchants. In 1762–1793, at least five Kaunas craftsmen accepted the merchant law. At the same time, they had to resign from the craftsmen law obeying the two kinds of the city law which obtained in Kaunas (as well as in Vilnius and German and Polish cities). According to the law (which had an economic meaning), individuals under the merchant law were not allowed to manage handcraft, whereas individuals under the craftsmen law could not merchandise.
During the 18th century, a visible increase in representation of both groups of citizens, merchants and craftsmen, could be observed in the city government. From the middle of the century, one or several representatives from craftsmen guilds could be met in almost every session of the magistrate. In the second half of the century, the number was still increasing and in 1790, it constituted half of all participants. In 1791, five seniors of craftsmen guilds signed under the instruction for delegates to the Four-year Seimas together with the council, judge and jurors of the community. Such changes correlated with the burgher movement of the end of the 18th century.
The decrees of the Four-year Seimas reforms (1788–1792) democratized the government of the city. Despite this, in the second half of the 18th century, permanent participants in the sessions of Kaunas city government (with small exceptions) could be only seniors and vice-seniors, although allegiance to the ruler and the city was sworn by every master.
The juror (merchant) institution in the citizen community was complemented by new members from craftsmen guilds. In 1765, two groups of citizens were distinguished: the jurors (merchants) of the citizen community and craftsmen guilds. In 1770, the situation changed as seniors and vice-seniors of craftsmen guilds became treated as members of the juror institution. A new term - juror of craftsmen guild (gmin cechu) - appeared in the sources.
Generally, at the end of the 18th century, the transformations of Kaunas city government structure, its social basis and enlarged possibilities of social mobility can be observed. |
