Lietuvos kartografavimas stambaus mastelio žemėlapiuose ir Kauno miestas

Abstract

Valstybės informacinio aprūpinimo reikmėms yra topografiškai kartografuojama jos teritorija, kad sudaryti teritorijos žemėlapiai teiktų geografinės vietovės ir jos urbanizacijos charakteristikas. Topografinis kartografavimas apima ne tik planinę vietovės objektų nuotrauką, bet ir išreiškia vietovės reljefą. Kaip taisyklė, miestų artimo mastelio planuose reljefas nebuvo žymimas, nes reljefo nuotrauka gerokai padidina nuotraukos sąnaudas, taip pat padaugina sutartinių ženklų, kas sunkina atskirų objektų skaitomumą. Teritoriją stengiamasi kartografuoti kuo stambesniu masteliu, kad galima būtų naudoti vietovės duomenų gausą gan skirtingiems poreikiams. Darbų apimtis ir jų sąnaudos verčia optimizuoti kartografavimui pasirinktą mastelį. Iki sovietmečio Lietuvos topografiniam kartografavimui buvo priimtas mastelis 1:21 000–1:25 000. Šioje publikacijoje apžvelgiami krašto kartografavimo iki sovietmečio stambaus mastelio žemėlapiai su Kauno miestu.

For the informational provision of the state its territory is cartographed. The created territory maps provide the characteristics of the geographical location and urbanization. Topographic cartography covers not only planned photography of the objects, but also expresses the relief of the location. As a rule, in the city maps of close scale the relief is not marked as relief photography considerably increases the costs of the photography and overloads it with arbitraries. In this way, the readability of separate objects is lowered. In order to apply the variety of location data for different needs, the territory is cartographed by large scale. The workload and production inputs optimize the chosen scale for cartography. Until the Soviet period, the usual scale used in Lithuania for topographic cartography was 1:21 000 – 1:25 000. This paper reviews large scale maps of Kaunas city until the Soviet times.