Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31800
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Čepukienė, Viktorija;Pakrosnis, Rytis
Title: Paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynas: atnaujinimas ir psichometrinės charakteristikos
Other Title: Adolescent psychological functioning questionnaire: revision and psychometric properties
Is part of: International journal of psychology: a biopsychosocial approach, 2013, [Vol.] 13, p. 91-115
Date: 2013
Keywords: Psichologinis įvertinimas;Klausimyno atnaujinimas;Paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynas;Psichometrinės charakteristikos;Psychological evaluation;Questionnaire revision;Adolescent psychological functioning questionnaire;Psychometric analysis
Abstract: Analizuojant pastarojo dešimtmečio psichologinę literatūrą, skirtą paauglystės tarpsniui, galima pastebėti tendenciją, kad be rizikos veiksnių vis daugiau dėmesio skiriama pozityvios raidos prielaidoms ir rodikliams. Tačiau tebetrūksta klausimynų, kurie apimtų platų paauglio funkcionavimo sričių spektrą. Siekiant atliepti minėtą poreikį, sudarytas Paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumų klausimynas (atnaujinus – Paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynas). Šio straipsnio tikslas – aprašyti klausimyno atnaujinimo procedūrą ir pristatyti atnaujinto klausimyno faktorių struktūrą bei jos pagrindu sudarytų skalių psichometrinių charakteristikų analizės rezultatus. Metodai. Atnaujinant klausimyną, tiriamųjų atsakymų į klausimyno teiginius vertinimo sistema buvo pakeista iš dichotominės, vertinančios požymio buvimą ar nebuvimą, į penkių balų Likerto skalę, vertinančią požymio pasireiškimo dažnumą. Vertinant atnaujinto klausimyno psichometrines charakteristikas, buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1 049 bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai (12–18 m.): 472 berniukai ir 577 mergaitės. Surinktų duomenų pagrindu atlikta klausimyno faktorių analizė, sudarytos 6 skalės, atlikta skalių patikimumo, vertinimo stabilumo bei jautrumo skirtumams tarp amžiaus, lyties ir šeimos statuso grupių analizė. Rezultatai, išvados. Naujai sudaryta faktorių struktūra tapo aiškiau interpretuojama, paaiškina didesnį duomenų išsibarstymą ir leidžia įvertinti ne tik paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumus, bet ir adaptyvaus funkcionavimo apraiškas: dvi skalės vertina psichologinio funkcionavimo sunkumus, keturios – adaptyvų funkcionavimą. Remiantis šiais rezultatais ir straipsnyje aptariamomis teorinėmis prielaidomis, buvo pakoreguoti klausimyno bei skalių pavadinimai. Skalių psichometrinių charakteristikų analizė atskleidė, kad atnaujinto klausimyno vidinio patikimumo bei vertinimo stabilumo rodikliai tapo geresni nei pirminės klausimyno versijos, atsirado galimybė įvertinti paauglio psichologinio funkcionavimo pokyčius 92 per laiką. Tačiau klausimynas išliko trumpas, apimantis gana platų funkcionavimo požymių spektrą bei pakankamai jautrus skirtumams tarp grupių nustatyti.
Background. In the recent literature, devoted to the psychology of adolescence, a new tendency evolves to focus on the factors and indicators of the positive development, rather than only on the risk factors for problematic development. Nevertheless, the lack of measures which would not be based on the pathology perspective and at the same time assessing the broad spectrum of the adolescents’ everyday life functioning areas could be noted. The aim of the article is to present the revision process and psychometric properties of one of such methods – Adolescent Psychological Functioning Difficulties Questionnaire (after revision – Adolescent Psychological Functioning Questionaire). Methods and materials. The preliminary psychometric analysis (Pakrosnis, Čepukienė, 2009) leaded to the decision to replace the dichotomous scaling responses system, assessing the presence/absence of certain behaviors with the one based on the 5-point Likert scale, assessing the frequency of behaviors and allowing to use the questionnaire for measuring changes in the psychological functioning over time. This led to the need to correct formulation of some items and repeat the psychometric analysis of the revised questionnaire. For this purpose the data from 1049 adolescents (12-18 years) was collected. The factor analysis, internal consistency, test-retest analysis and comparisons between age, gender and family status groups were conducted. Results and conclusions. The new factor structure of 6 factors explains higher percent of total variance (48%) comparing to the previous one of 5 factors (29%) and allows evaluating not only psychological functioning difficulties (Non-adaptive behavior and Emotional difficulties scales), but indicators of good functioning as well (Socially adaptive behavior, Caring behavior, Adjustment at school, Self-confidence scales). Relying on such results and theoretical discussion provided in the article, the questionnaire was renamed eliminating the concept of “difficulties”. The psychometric analysis revealed that internal consistency and test-retest results of the scales improved comparing to those before the questionnaire revision. Besides, the questionnaire is sensitive to differences between groups. The conclusion can be made, that the revised questionnaire remains short (53 items), is valid, reliable and measures positive as well as negative aspects of adolescents’ psychological functioning.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/31800
http://dx.doi.org/10.7220/1941-7233.13.5
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31800
Appears in Collections:International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach / Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2013, [vol.] 13

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

60
checked on Aug 16, 2019

Download(s)

50
checked on Aug 16, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.