Bohemos gyvenimo atspindžiai XX a.ketvirto dešimtmečio Kaune

Abstract

XX a. ketvirtą dešimtmetį apimantys tyrinėjimai, skirti Kaunui, ilgą laiką buvo koncentruoti ties Lietuvos politine istorija. Šis straipsnis turėtų bent kiek atskleisti kiek kitokią, bohemiškąją, Kauno pusę. Pagal tarptautinių žodžių žodyną, bohema – „dažniausiai laisvųjų profesijų asmenys (aktoriai, muzikantai, dailininkai, rašytojai), kurie gyvena palaidai ir netvarkingai“.1 Dėl socialinės padėties ypatumų jų veiklos erdvė, lyginant su kitų socialinių grupių atstovais, buvo ypač didelė, o individualybės saviti bruožai iškart atkreipdavo dėmesį.2 Šis straipsnis iki galo neatskleis to meto kultūrinio gyvenimo, greičiau tai tik keli štrichai galimam dideliam paveikslui, tačiau padės pajusti to meto dvasią, vyravusią tam tikrame miesto gyventojų socialiniame sluoksnyje. XX a. ketvirto dešimtmečio Kaunas prilygo daugeliui Europos didmiesčių ne savo didumu, bet gyvenimo įvairumu, nors gal iki Paryžiaus ir buvo toloka, o iki Šveicarijos miestų visai nepakeliui. Buvo kur apsigyvent, buvo kur ir išgert, ir pažiopsot buvo į ką. Vieni dirbo, kiti rašė, treti nežinia ką veikė ir iš ko gyveno. Visi jie gėrė ne tik kavą, bet ir arbatą ar šiaip kažkokį stipresnį gėrimą – pagal išgales ir pagal kišenę. Kišenės turinys nulemdavo ir pasisėdėjimų vietą. O per tuo pasisėdėjimus ir įvairius gėrimus vieniems šiaip nuotykių atsitikdavo, kitiems ir kūrybinių idėjų kildavo. Veikiausiai ne gatvių, viešbučių, kavinių ar restoranų vardai suteikia miestui charakteringumo. Viską lemia pirmiausia žmonės. Taigi Kaunas buvo spalvingas ir gyvybingas miestas. Perfrazuojant J. Meką, pabandėme atkurti vaizdą ne tokį, kokio norėjome, ne tokį, kokį norėjo įsivaizduoti amžininkai, bet tokį, koks tikrai buvo, ar bent jau amžininkai tikėjo, kad buvo.