Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31762
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Jurevičiūtė, Aušra
Title: Karo invalidų organizacijos Lietuvoje 1923–1940 m.
Other Title: Organizations of war invalids in Lithuania in 1923-1940
Is part of: Kauno istorijos metraštis, 2007, nr. 8, p. 7-54
Date: 2007
Keywords: Karo invalidai;Organizacijos;War Invalids;Organizations
Abstract: Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, visose jame dalyvavusiose šalyse (net ir tose, kurių žmonės kovėsi jas okupavusių šalių kariuomenių sudėtyje) karo invalidai būrėsi į savo organizacijas, kad būdami ir dirbdami drauge palengvintų sunkią invalido dalią. Lietuvoje, atkūrusioje nepriklausomybę, buvo ne tik Pirmojo pasaulinio karo, bet ir Nepriklausomybės kovų invalidų. 1. Lietuvoje veikė trys karo invalidų organizacijos, kurios buvo įsikūrusios Kaune. Jų atsiradimas nebuvo išskirtinis reiškinys. Tokios kombatantų, karo invalidų organizacijos kūrėsi įvairiu laiku visoje Europoje. 2. Karo invalidams šelpti komitetas, įkurtas gen. ltn. V. Nagevičiaus iniciatyva, buvo pavaldus Krašto apsaugos ministerijai. Jis sudarė materialines sąlygas susiburti karo invalidams vienoje vietoje ir įkurti dvi karo invalidų savarankiškas organizacijas. 3. 1923 m. susikūrė dvi karo invalidų organizacijos: Lietuvos karo invalidų Vyčių brolija, kuri priimdavo tik Nepriklausomybės kovų dalyvius, ir Lietuvos karo invalidų sąjunga, savo gretose vienijusi Nepriklausomybės kovų ir Pirmojo pasaulinio karo invalidus, Lietuvos piliečius. Karo invalidų organizacijos turėjo apie 1000 narių. 4. Visos trys karo invalidų organizacijos aktyviai dirbo kuriant įstatyminę bazę savo narių materialinės padėties pagerinimui. Buvo priimti įstatymai, kurie bent iš dalies patenkino karo invalidų lūkesčius. 5. Šios karo invalidų organizacijos vaidino svarbų vaidmenį patriotiniame visuomenės auklėjime. Organizacijų nariai, kaip gyvieji paminklai stovėję sargyboje prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę, o nuo 1934 m. – ir prie Nežinomo kareivio kapo, tapo reiškiniu, likusiu VD Karo muziejaus ir Kauno miesto istorijoje. 6. Abi buvusių karių karo invalidų organizacijos leido savo laikraščius ir žurnalus: laikraštį Vyties ženklas ir žurnalą Lietuvos karo invalidas. 7. Karo invalidai palaikė glaudžius ryšius su kitų valstybių karo invalidais, rengė bendrus renginius ir dalinosi patirtimi. Jie buvo bendros pasaulio kombatantų šeimos nariai. 8. Brg. gen. Vladas Nagevičius buvo tas žmogus, kuris ištiesė pagalbos ranką karo invalidams ir padėjo jų organizacijoms per visą jų veikimo laikotarpį. Sugebėjęs vienyti kovos už Lietuvos laisvę dalyvius, jis šelpė, mokė ir skatino juos ne stovėti ištiesta ranka, o dirbti tai, ką gali ir ką sugeba.
The present article is the first attempt to make a thorough analysis of organizations and activities of war invalids, a particularly vulnerable social group. It should be noted that there are few archival documents concerning the activity of such organizations as only the archive of the Committee of Support for War Invalids has survived up to these days. Military periodicals and publications of organizations of war invalids were also employed in the present work. During the inter-war period, three organizations of war invalids were active in Kaunas namely, the Committee of Support for War Invalids (under the leadership of the brigadier general V. Nagevičius); the Vytis Union of War Invalids of Lithuania (society of soldiers disabled after the Lithuanian struggle for independence), and the Union of War Invalids of Lithuania. The organizations were not large and unified approximately 1000 members. After the soviet occupation of 15 June 1940, the activities of all organizations of war invalids were ended and their property distributed to various institutions. In sum, the major influence for the establishment of the organizations of war invalids was made by the brigadier general V. Nagevičius. Only the initiative of this person allowed the war invalids to have their own homes, get pensions and be saved from the fate of beggars. The solemnity of running and lowering a flag conducted by war invalids left its marks in Kaunas history.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/31762
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31762
Appears in Collections:Kauno istorijos metraštis 2007, nr. 8

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

196
checked on Mar 29, 2020

Download(s)

200
checked on Mar 29, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.