Zones of interrogation: borders and space for intervention

Abstract

Šiame straipsnyje siekiama tyrinėti sankirtas, ribas, tarpines erdves; plyšius kūriniuose, kurie tarnauja erdvės intervencijai; nematerialias ribas, esančias tarp materialių elementų meno kūrinyje. Tai yra tos erdvės, kurios sulieja pirminį ir antrinį meno kūrinio suvokimą ir sukuria sąlygas trečiajam kūrinio „perskaitymui”, skaitymui, kuris konstruojamas per nominaciją (įvardijimą) ir apercepcijos vienetus. Šio diskurso atspirties taškas yra darbo, kuris yra bendro projekto Subjek (partneris yra ir šio straipsnio autorius) rezultatas, analizė, siekianti išnaudoti šias tyrimo zonas. Analizei aptarti naudojami kt. autorių (Pierre Huyghe, Renee Green ir Sergei Eisenstein) darbai. Norint palengvinti šį tyrimą, bus naudojamasi Barthes semiotika, poslinkio ir kondensacijos sąvokomis bei Bhaba darbais apie ribiškumą ir skirtumus. Šio teksto pagrindas yra Eisenstein’o tezės, antitezės ir sintezės konstruktas bei Bretono siurrealistiškas sugretinimų suvokimas, kurį dalinai įkvėpė Lautréamont aprašytas atsitiktinė siuvimo mašinos ir skėčio sąveika ant skrodimo stalo. Šiame straipsnyje nėra keliamas tikslas apibrėžti tarpines erdves, jų simbolines sankirtas. Kai kuriais požiūriais „fiksuota“ reikšmė pakenktų konceptualiems procesams, kurių dalis šios erdvės yra. Straipsnio tikslas yra išryškinti šias erdves ir aptarti jų svarbą bet kuriame iš minimų meno kūrinių.