Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31725
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Menotyra / History and theory of arts (H003)
Author(s): Pukelytė, Ina
Title: Text and time dimensions in the contemporary theatre discourse
Other Title: Tekstas ir laiko dimensijos šiuolaikiniame teatro diskurse
Is part of: Meno istorija ir kritika = Art history & criticism. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012, [T.] 8 : Erdvės ir laiko reprezentacijos mene. Pasaulėvaizdžiai, diskursai, artefaktai
Extent: p. 67-73
Date: 2012
Keywords: Dramos tekstas;Aktualus ir istorinis laikas;Autorius;Postdraminis teatras;Dramatic text;Actual and historical time;Author;Post-dramatic theatre
Abstract: Straipsnyje atskleidžiami laiko sampratos pokyčiai XX a. Europos ir lietuvių dramaturgijoje. Klasikinės dramos lai-kotarpiu laikas atliko dramos aktualizavimo funkciją, tai yra, jis visada buvo dabartis. Nuo XIX a. pabaigos laiko kanonas pradeda trūkinėti. Šiuos įtrūkius atspindi Henriko Ibseno, Antono Čechovo, Moriso Meterlinko, Augusto Strindbergo kūryba. XX a. vid. ryškiausius laiko ir draminio teksto eksperimentus vykdė epinio ir absurdo teatro autoriai. Naują teatrinio diskurso etapą ženklina XX a. 7–8 dešimtmetis, kai teksto – reprezentacijos įrankio – ban-doma atsisakyti vardan performerio, aktoriaus, kuris geba per kūną ir balsą transliuoti gyvenimo archimanifestaci-jas. 9-ajame dešimtmetyje plėtojasi postmodernaus teatro diskursai – vizualusis teatras, postdraminis, interaktyvus teatras. 10-ojo dešimtmečio teatrinę kalbą paveikė poststruktūralistiniai ieškojimai – tekstas tampa kitų scenos dis-kursų lygiavertis elementas. Lietuvių dramaturgijoje šie ieškojimai ryškiausiai atsispindi Sigito Parulskio ir Mariaus Ivaškevičiaus draminėje kūryboje. S. Parulskio P.s. Byla o.k, M. Ivaškevičiaus kaimynas, Artimas miestasatsklei-džia naujus žaidimo su laiku aspektus, jis tampa teatro estetinės patirties objektu. Be aktualaus – dabarties – laiko M. Ivaškevičius ir Herkus Kunčius konstruoja istorinio laiko pjeses, tačiau šios pjesės yra tiek aktualios, kiek jos atskleidžia dabartį. Teatrinės patirties laikas, nepaisant įvairių su laiku susijusių ieškojimų, yra tiek aktualus, kiek jis atspindi visuomet aktualią dabartį
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/31725/1/ISSN1822-4547_2012_N_8.PG_67-73.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31725
Affiliation(s): Teatrologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Art History & Criticism / Meno istorija ir kritika 2012, nr. 8
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

36
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

112
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.