Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31646
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributor.authorKalanta, Marius
dc.date.accessioned2016-09-07T12:17:20Z
dc.date.available2016-09-07T12:17:20Z
dc.date.issued2014
dc.identifier.issn2335-8777
dc.identifier.urihttps://eltalpykla.vdu.lt/1/31646
dc.identifier.urihttp://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.1.7
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/31646-
dc.description.abstractStraipsnyje darbo santykiai konceptualizuojami naujojo institucionalizmo požiūriu kaip formalios ir neformalios institucinės taisyklės ir praktikos, taip pat analizuojamos šios Lietuvos darbo santykių institucijos: darbuotojų samdymo, atleidimo ir darbo sąlygų formalus reglamentavimas; darbuotojų samdymo, atleidimo ir darbo sąlygų neformalios institucijos; darbuotojų darbo užmokesčio nustatymas; darbuotojų kolektyvinis atstovavimas; darbo rinkos politikos priemonės. Straipsnyje argumentuojama, kad darbo santykių kaitos diskursas yra būtina, nors ir nepakankama darbo santykių institucijų kaitos sąlyga, o jo tyrimas padeda atskleisti svarbias kaitos charakteristikas. Šiuo tikslu atliktas empirinis kokybinis tyrimas, o jo dalyviai buvo darbo santykių institucinę kaitą formuojantys veikėjai. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kokias pagrindines darbo santykių institucijų veikimo problemas veikėjai akcentuoja, kokius išskiria kaitos prioritetus ir kokias mato galimybes, kad kaita įvyks. Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinėmis Lietuvos darbo santykių problemomis laikomas formalaus reglamentavimo griežtumas ir silpnas jo įtvirtinimas, sudarantis sąlygas neformalioms institucijoms egzistuoti, o pagrindiniai kaitos prioritetai – darbo santykių lankstumo didinimas ir kolektyvinių darbo santykių plėtra. Rezultatai taip pat atskleidė, kad institucijų tarpusavio sąveika lemia, jog problemos yra sunkiai išsprendžiamos, o kaitos prioritetai – nelengvai pasiekiami. Be to, kaitos prioritetai labiau reprezentuoja siektiną darbo santykių idealą ir neatsižvelgia į objektyvias Lietuvos institucinės tikrovės sąlygas. Tai paaiškina, kodėl nėra darbo santykių kaitos, kuriai teikiamas prioritetas.lt_LT
dc.description.abstractThe paper conceptualises labor relations from the new institutionalist perspective. Labor relations are described as formal and informal institutional rules and practices. The following institutions are analysed: formal regulation of hiring, firing and working conditions; informal institutions of hiring, firing and working conditions; wage setting; representation of the employee collective; and labor market policy instruments. It is argued that the discourse of development of labor relations is a necessary although an insufficient condition for institutional change, and that studying the discourse helps us to understand some of the important characteristics of change. For this purpose empirical qualitative research was conducted. The research was based on interviews with actors within the fields of institutional change, policy making and the production of knowledge. The research attempted to unveil what the institutionalist actors thought of the issues of institutional performance, priorities of institutional change and chances for a change to be implemented. The results showed that the main problems concerning labor relations in Lithuania, as emphasized by the actors, were the rigidity of formal regulations and their weak enforcement, which results in the expansion of informal institutions. The main priorities of change are flexibility in labor relations and the development of collective bargaining. The findings reveal that, firstly, finding solutions to the problems and the implementation of the priorities conditioned by the interaction among the different labor relations institutions were limited. Secondly, the priorities of change represent an ideal picture labor relations and are weakly linked to the objective conditions of the institutional reality. The author argues that these research findings explain the reasons why labor relations in Lithuania are not changing and why actors are pessimistic about the possibilities of this change.en_US
dc.language.isolten_US
dc.relation.ispartofKultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2014, nr. 5(1), p. 125-147lt_LT
dc.rightsSutarties data 2010-07-08, nr. A1005, laisvai prieinamas internetelt_LT
dc.subjectDarbo santykiailt_LT
dc.subjectInstitucijoslt_LT
dc.subjectInstitucijų kaitalt_LT
dc.subjectDiskursaslt_LT
dc.subjectNaujasis institucionalizmaslt_LT
dc.subjectKapitalizmo įvairovėlt_LT
dc.subjectLabor relationsen_US
dc.subjectInstitutionsen_US
dc.subjectInstitutional changeen_US
dc.subjectDiscourseen_US
dc.subjectNew institutionalismen_US
dc.subjectVarieties of capitalismen_US
dc.titleDarbo santykių institucijų kaita Lietuvoje institucinių veikėjų požiūriult_LT
dc.title.alternativeInstitutional change of labor relations in Lithuania from the viewpoint of institutional actorsen_US
dc.typeStraipsnis / Article
dc.subject.udc316 Sociologija / Sociology
item.grantfulltextopen-
item.fulltextWith Fulltext-
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2014, nr. 5(1)
Files in This Item:
Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

25
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

29
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.